Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad suburs tyrėjų ir praktikų grupę, kuri iki naujų mokslo metų pradžios parengs galutinį Bendrojo ugdymo gairių projektą, ko ir kaip turi būti mokomi mokiniai, įvertinant visuomenės ir valstybės ateities poreikius.
Algirdas Monkevičius. Andriaus Ufarto nuotr.
Tai sutarta sausio 25 d. ministerijoje įvykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo per pusantro šimto mokytojų, tėvų, mokinių, mokyklų vadovų, leidėjų, nevyriausybinių organizacijų, edukologų, mokslininkų ir kitų ugdymo turiniu suinteresuotų žmonių. Tyrėjų ir praktikų grupėje dirbs nevyriausybinių organizacijų, edukologų, tėvų, mokinių atstovai, mokytojų dalykinių asociacijų, kitų sričių ekspertai.
„Dėkoju visiems, iš kurių gavome tiek daug pasiūlymų gairėms. Labai nudžiugino, kad išsakyta daug konstruktyvių minčių. Man labai svarbu jus visus girdėti. Ugdymo turinys neatsiejamas nuo svarbiausio dalyko – kokią asmenybę norime išugdyti, kokios žmogaus savybės turi atsiskleisti? Kai atsakysime į šį klausimą, toliau galėsime kalbėti apie mokytoją, apie ugdymo aplinką, apie vertinimo būdus, egzaminus. Bet pirmiausia reikia matyti bendrą švietimo viziją, kaip tai padarysime“, – sakė naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna, kalbėjęs 39 mokytojų asociacijų vardu, pabrėžė, kad svarbiausias visų noras – kokybiškas švietimas, mokytojų nuomonės gerbimas ir matomi rezultatai. Mokinių sąjunga ir jai pritariantys mokytojai atkreipė dėmesį į vieną didžiausių problemų – integruoto ugdymo programas. Pasak mokinių, toli gražu ne visada tai pavyksta. Itin didelių problemų kyla integruojant sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai, taip pat ir pilietiškumo ugdymo programas. Pastarosios pamokos dažnai virsta tiesiog papildomomis istorijos pamokomis. Anot mokinių, jie nori, kad mokykla užaugintų verslų, pilietišką, kūrybingą žmogų, pasiruošusį kurti šeimą. Todėl šiems dalykams reikėtų skirti daugiau dėmesio.
Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas antrino, kad pernelyg daug integruotų pamokų apsunkina mokytojų darbą. Diskusijoje dalyvavę edukologai siūlė labiau orientuotis į Lietuvą ir susitarti, koks turi būti kultūrinis ir vertybinis pamatas. Ne vieną kartą buvo siūlyta grįžti prie Meilės Lukšienės idėjų, kurios labai suderina tai, kas lokalu ir kas globalu.
Taip pat išsakytas siūlymas sukurti mechanizmą, kad mokiniui, kuris nemažai laiko praleidžia užsiimdamas neformaliuoju švietimu, tos valandos būtų įskaitomos kaip formalusis ugdymas. Reikia sudaryti galimybę tokį mokinį atleisti nuo dalies pamokų mokykloje. Išsakyti siūlymai suvienodinti bendrojo ugdymo ir egzaminų programas, o vietoj Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rengti stojamuosius egzaminus.
Darius Kuolys, kalbėjęs kaip asociacijos „Lituanistų sambūris“ atstovas, pabrėžė, kad turime labai aiškiai apsibrėžti tikslus, ko siekiame atnaujindami turinį. Jis pritarė daugumai kalbėjusiųjų, kad negalime to daryti, neatlikę tyrimų. „Sambūris“ siūlo pirmiausia atsakyti į klausimą, kokia bus mokomųjų dalykų struktūra. „Reikia apsispręsti, kaip atnaujinimas bus siejamas su mokytojų rengimu“, – sakė D. Kuolys.
Gairių projektas, paskelbtas svetainėje www.mokykla2030.lt, sulaukė didelio susidomėjimo. Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 14 d. buvo pateikta net 120 siūlymų. Dauguma siūlymų yra kolektyviniai. Šaltinis: ELTA, sausio 25 d.