Fizinių mokslų srityje įvertinti Arnoldas Deltuva už darbą „Reakcijų kvantinėse trijų ir keturių dalelių sistemose teorija: nuo šaltųjų atomų iki didelės energijos branduolių“, o taip pat Vidmantas Gulbinas, Andrius Devižis ir Marius Franckevičius už darbą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose“.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo Vilius Jonas Grabauskas, Jūratė Klumbienė, Vaiva Lesauskaitė, Janina Petkevičienė ir Abdonas Tamošiūnas už darbą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“. Kita premija šioje kategorijoje skirta Feliksui Jankevičiui ir Sonatai Jarmalaitei už darbą „Naujos kartos vėžio žymenys“.
Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta LMA tikrajam nariui Vytautui Ostaševičiui, Arvydui Palevičiui, Rimvydui Gaidžiui, Rolanui Daukševičiui, Giedriui Janušui ir Vytautui Jūrėnui už darbų ciklą „Mikromechaninių sistemų kūrimas, tyrimai ir taikymai“.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos nebuvo paskirtos.
Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas.