Reikia aktyviau teikti paraiškas. Sausio 24 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Europos horizontas: naujos galimybės Lietuvos tyrėjams 2021–2027 m.” dalyvavęs Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktorius Jean-Eric Paquet apžvelgė Lietuvai atsiversiančias naujas galimybes įsilieti į Europos Sąjungos mokslinių tyrimų erdvę. Jis paragino Lietuvos tyrėjus ir institucijas teikti kuo daugiau paraiškų naujai ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai.
inovacijų generalinis direktorius Jean-Eric
Paquet. Lietuvos mokslo tarybos archyvo nuotr.
EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato vadovas pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių bendros ES mokslo ir inovacijų programos tikslų – sukurti bendrą Europos tyrimų ir inovacijų erdvę. Tad platesniam visų šalių narių įsitraukimui bus skiriamas dar didesnis dėmesys būsimojoje „Europos horizonto“ programoje. Planuojama dvigubai didinti programos prieinamumui skirtą biudžetą ir numatyti platesnį įsitraukimo priemonių spektrą. Tai sudarys sąlygas ir platesniam Lietuvos dalyvavimui.
J. Paquet kaip pramonės dalyvavimo dabartinėje „Horizontas 2020“ programoje modelį paminėjo „NanoAvioniką“. Pasak direktoriaus, tai tikra sėkmės istorija. „Mokslo kokybė Lietuvoje yra labai gera. Biotechnologijos, fotonika yra puikūs pavyzdžiai. Tai yra aukščiausios pasaulinės kokybės mokslas. Jūsų šiuo metu atliekama tyrimų ir inovacijų reforma dar padidins jūsų galimybes dalyvauti ateities „Europos horizonte“, – sakė J. Paquet.
EK atstovo nuomone, Lietuvos dalyvavimo sėkmės rodiklis ES mokslo ir inovacijų programoje tikrai galėtų būti pagerintas. „Aš labai skatinu visus tyrėjus ir institucijas teikti kuo daugiau paraiškų. Teikite daugiau paraiškų – tokia yra mano žinutė šiandien. Ir nors nepasiseks kiekvieną kartą, nes niekam nesiseka visą laiką, tai padidins jūsų dalyvavimą Europos tyrimuose. O rytoj turėsite dar didesnį priemonių rinkinį su didesnėmis galimybėmis“, – sakė Jean-Eric Paquet
Programa „Europos horizontas“ – tai pagrindinis Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas aukšto lygio tyrimams ir mokslu grįstoms inovacijoms kurti, tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti, ES konkurencingumui didinti ir bendrai Europos mokslinių tyrimų erdvei formuoti. Ji bus įgyvendinama 2021–2027 m. Tai jau devintoji bendra ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Būsimai 7-erių metų programai numatytas rekordinis biudžetas – 100 mlrd. eurų. Būsimoji programa labai svarbi Lietuvos mokslininkams. Mažėjant ES struktūrinių fondų finansavimui, ši programa yra viena iš pagrindinių mokslo finansavimo šaltinių šalia valstybės biudžeto lėšų.
Nauja sporto finansavimo tvarka. Kaip numatyta nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Sporto įstatyme, Vyriausybė patvirtino Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir projektų finansavimo tvarką. Šiemet lėšos Sporto rėmimo fondo finansuojamiems projektams didėja daugiau nei dvigubai – 2019 m. jiems numatyta skirti 13,6 mln. eurų. 2018 m. buvo skirta 6,69 mln. eurų. Pagal Vyriausybės nustatytas proporcijas, Sporto rėmimo fondo lėšos bus paskirstytos, didžiausią dalį – 50 proc. – numatant fiziniam aktyvumui. Tai padaryta siekiant skatinti visuomenės fizinį aktyvumą.
2018 m. Eurobarometro duomenimis, pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą Lietuva labai atsilieka nuo kitų ES valstybių narių. Lietuvoje niekada nesimankština 51 proc. gyventojų. Tai beveik 4 kartus daugiau nei Suomijoje, kur nesimankštinančių yra 13 proc., Švedijoje – 15 proc., Danijoje – 20 proc.
20 proc. Sporto rėmimo fondo lėšų numatyta sporto inventoriui ir įrangai įsigyti, 15 proc. – sporto renginiams organizuoti, 10 proc. – sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, 5 proc. – kvalifikacijai tobulinti. Ne mažiau kaip 10 proc. pagal proporcijas skirstomų fondo lėšų numatyta neįgaliųjų sporto projektams.
Paroda „Studijos 2019“. Vasario 7–9 d. Lietuvos parodų centre „Litexpo“ vyks 17-oji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2019“. Joje dalyvaus 200 Lietuvos universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų, kalbų mokymo bendrovių, Lietuvos verslo įmonių. Moksleivius kvies mokyklų stendai, renginiai, konkursai, profesijas bus galima ir išbandyti naudojantis išmaniais simuliatoriais ir moderniausiomis technologijomis.
Parodoje „Studijos 2019“ pirmą kartą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos stende dirbs patyrusios karjeros konsultantės, kurios patars, kaip pasirinkti mokymosi kelią. Abiturientų ir vyresniųjų klasių mokinius taip pat konsultuos Nacionalinio egzaminų centro, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Studijų kokybės vertinimo centro ir Valstybinio studijų fondo atstovai.
Vasario 8 d., penktadienį, 11.00–11.45 val. Konferencijų salėje 5.1 vyks diskusija abiturientams „Studijos Lietuvoje: visos galimybės rinktis”. Joje bus kalbamasi apie brandos egzaminus, priėmimą į aukštąsias mokyklas, studijų kokybę, profesijos pasirinkimą, ateities perspektyvas Lietuvoje. Diskusijoje dalyvaus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Studijų kokybės vertinimo centro, Valstybinio studijų fondo, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro bei Lietuvos studentų sąjungos atstovai. Diskusiją bus galima stebėti ir internetu.
Salėje „Profesijos gyvai“ lankytojai galės ne tik stebėti grožio paslaugų ir jaunojo automechaniko nacionalinius profesinio meistriškumo konkursus, bet ir patys išbandyti įvairias profesijas. Pati interaktyviausia parodos erdvė pristatys platų spektrą aktualiausių Lietuvos darbo rinkoje sričių: inžinerinės pramonės ir energetikos, statybų, kompiuterijos, medienos apdirbimo, menų, žemės ūkio, miškininkystės, maisto pramonės, aprangos, grožio paslaugų, transporto ir sveikatos. Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus prane-šimus