Lietuvoje – molekulinės biologijos tyrimai. Vasario 12 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Seime pristatė susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) įkūrimo ratifikavimo įstatymą.
Seimui ratifikavus susitarimą dėl EMBL įkūrimo, Lietuva taps modernios tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros – Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) – nare. Tai leis Lietuvos biotechnologams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas. „Lietuvos biotechnologijos ir biofarmacijos sektorius šiuo metu vertinamas kaip vienas sėkmingiausių ir perspektyviausių tiek dėl atliekamų aukščiausio lygio mokslinių tyrimų, tiek dėl sėkmingai veikiančių verslo įmonių. Prisijungimas prie aukščiausio lygio tarptautinės molekulinės biologijos infrastruktūros leis mūsų mokslui ir pramonei dar sėkmingiau žengti į naujus atradimus ir inovacijas žmonių gyvenimo kokybei labai svarbioje biomedicinos srityje“, – sako ministras A. Monkevičius.
EMBL – pirmaujantis gyvybės mokslinių tyrimų centras pasaulyje. Jame sutelkta moderniausia gyvybės mokslų tyrimų įranga, kuria gali naudotis EMBL šalių narių mokslininkai. Šiuo metu EMBL vienija 25 valstybes nares, dvi asocijuotas nares ir dvi perspektyvias nares, iš kurių viena yra Lietuva. Ratifikavus susitarimą dėl EMBL Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai bus glaudžiau integruojami į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Lietuvos tyrėjai gaus prieigą prie moderniausios pasaulyje įrangos ir technologijų, galės bendradarbiauti su aukščiausio lygio EMBL mokslininkais. Lietuvos doktorantai ir mokslininkai turės galimybę vykdyti tyrimus EMBL centruose Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje.
Biotechnologijos Lietuvoje sukuria maždaug 1 proc. šalies BVP. Šiuo rodikliu lenkiame Šveicariją ir JAV. ES vidurkį Lietuva viršija daugiau kaip 10 kartų Lietuvoje šiuo metu gyvybės mokslų ir medicinos technologijų sektorius kasmet auga net 25 proc. Biotechnologijų sektorius pasižymi itin aukšta pridėtine verte. Numatoma, kad 2019 m. šis sektorius sukurs 1,5 proc. Lietuvos BVP, nors jame dirbs tik 0,1 proc. mūsų šalies darbo jėgos. Molekulinės technologijos ir medicinos inžinerija Lietuvoje užima pirmą vietą pagal mokslo ir verslo patentų skaičių, Lietuvos molekulinių technologijų mokslo darbų cituojamumas yra didesnis nei pasaulio vidurkis.
Skaičiuojant konkursinį balą, pereinama prie suvienodintos 10-balės skaičiavimo skalės. 2019 m. skaičiuojant konkursinį balą, pereinama prie suvienodintos 10-balės skaičiavimo skalės. Jis galės būti nuo 4 iki 10 balo. Naujasis konvertavimas geriau atspindės abituriento pasiekimus, nei ligi šiol naudotas skaičiavimas. 2019 m. minimalaus konkursinio balo kartelė išlaikoma tokia pati kaip ir pernai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino 2019 m. mažiausius konkursinius balus stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose. Skaičiuojant konkursinį balą, valstybiniai brandos egzaminai iš 16–100 balų vertinimo skalės bus perskaičiuojami į 4–10 skalę, dėl to keičiasi ir mažiausio konkursinio balo skaitinė išraiška.
Nors skaitinė minimalaus konkursinio balo išraiška pasikeičia, jo vertė išlieka tokia pati kaip pernai. 2018 m. galiojęs minimalus konkursinis balas, stojant į universitetus, 3,6 šiemet perskaičiuojamas į 5,4, o stojant į kolegijas – 2 į 4,3 balo. Stojamojo balo skaičiavimo pakeitimas leis matyti realesnį vaizdą – jei abiturientas 10 balų skalėje surinko penkis balus, tai reiškia, kad jo pasiekimai verti penketo. Anksčiau buvo trys skirtingos vertinimo skalės: mokyklinio dešimtuko, valstybinių egzaminų šimtuko ir stojamojo balo dešimtuko, kuris nesutapo su mokykliniu dešimtuku. Nuo šiol šios vertinimo skalės suvedamos į vieną.
Kaip ir pernai, konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių dalykų brandos egzaminų. 5,4 balo (2018 m. – 3,6) susidaro, jeigu mokinys išlaiko 4 brandos egzaminus pagrindiniu lygiu. Slenkstinį balą 4,3 (2018 m. – 2) stojantysis surenka 4 brandos egzaminus išlaikęs patenkinamu lygiu.
Paroda „Studijos 2019”. Vasario 7 d. Lietuvos parodų centre „Litexpo“ premjeras Saulius Skvernelis bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius atidarė tarptautinę mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodą „Studijos 2019“. Atidarydamas parodą, premjeras S. Skvernelis palinkėjo sėkmės abiturientams renkantis tolesnį mokymosi kelią ir patarė, tai darant, klausytis savo širdies, svajoti ir rinktis tai, ką nori. Ministras A. Monkevičius pabrėžė, kad svarbiausia, renkantis gyvenimo kelią, atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“. „Kiekviename slypi beribės galimybės. Svarbiausia, kad pavyktų jas atskleisti, tuomet Lietuva bus iš tiesų klestinti šalis. Mūsų visų bendras tikslas, kad švietimas sudarytų sąlygas kiekvienam asmeniui atskleisti jame slypinčias galimybes, nuolat augti ir tobulėti. Gebantis save realizuoti žmogus yra klestintis žmogus, o iš klestinčių žmonių susidaro klestinti visuomenė“, – sakė ministras.
Tris dienas vykusioje parodoje prisistatė Lietuvos universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos, kalbų mokymo bendrovės, Lietuvos verslo įmonės. Lankytojus pakvietė daugiau kaip 100 renginių. Šių metų parodos akcentas – karjeros planavimas. Parodos turinys buvo orientuotas į praktines žinias, kaip įkurti verslą, kaip pasirinkti tarp darbo pasiūlymų, kaip parengti išskirtinį CV, kam reikalingas motyvacinis laiškas, kaip vyksta darbo pokalbis.
Studijų paroda kasmet sutraukia kelias dešimtis tūkstančių lankytojų. Čia galima susipažinti su visomis studijų ir profesinio mokymosi galimybėmis Lietuvoje, gauti naudingų karjeros planavimo patarimų, kaip nepasiklysti renkantis tarp tūkstančių specialybių. Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus
pranešimus