Konkursas Lietuvos studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2019–2020 m. m. Švietimo mainų paramos fondas paskelbė konkursą, skirtą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2019-2020 m. m.
Kvietimą teikti paraiškas rasite sekdami nuorodą: http://stipendijos.lt/lt/praktikos-lituanistinese-mokyklose-lituanistikos-centruose-ir-lietuviu-bendruomenese-2019-2020-m-m. Nuoroda į paraiškų teikimo sistemą: https://apply.scholarships.lt/lt_LT/courses/course/334-tarptautins-praktikos-lituanistinio-vietimo-staigose-usienyje-20192020/. Paraiškų teikimo terminas – 2019 m. kovo 30 d.
Pasidalinimas geriausia pedagogų rengimo ir profesinio augimo patirtimi. Sausio 21–22 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva į Vilnių suvažiavo ekspertai pasidalinti gerąja pedagogų rengimo ir profesinio augimo patirtimi. Konferencijoje „Pedagogų rengimas ir profesinis augimas: ko galime pasimokyti iš kitų?“ dalyvavo mokytojus rengiančių ir jų kvalifikacija besirūpinančių aukštųjų mokyklų, savivaldybių atstovai ir socialiniai partneriai. Pranešimus skaitė Suomijos, Škotijos, Airijos ir Nyderlandų bei Lietuvos atstovai. Konferencijos tikslas – Lietuvoje vykstant pedagogų rengimo pertvarkai, sudaryti galimybę Lietuvos institucijoms susipažinti su šalių, kurios neseniai vykdė tokias pertvarkas, patirtimi. Ši konferencija – tai įžanginė Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos remiama iniciatyva, kuria siekiama parengti ilgalaikį pedagogų rengimo, profesinio augimo ir ugdymo mokslo tyrimų raidos planą, į procesą įtraukiant visas suinteresuotas šalis.
ES mokslo ir inovacijų programa ir Lietuvos galimybės joje dalyvauti. Sausio 24 d. Vilniuje vyko konferencija „Europos horizontas: naujos galimybės Lietuvos tyrėjams 2021–2027m.”, skirta naujai ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrajai programai pristatyti. Konferencijos tikslas – pristatyti pasirengimą naujajai 2021–2027 m. Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrajai programai „Europos Horizontas“ Lietuvos institucijoms, įmonėms, tyrėjams ir mokslininkams bei visuomenei ir aptarti Lietuvos dalyvavimo joje galimybes ir iššūkius.
Programa „Europos horizontas“ – tai pagrindinis Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas aukšto lygio tyrimams ir mokslu grįstoms inovacijoms kurti, tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti, ES konkurencingumui didinti ir bendrai Europos mokslinių tyrimų erdvei formuoti. Ji bus įgyvendinama 2021–2027 m. Tai jau devintoji bendra ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa.
„Europos horizonto“ programa ambicingesnė nei ankstesnės. Joje akcentuojami aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, siekiant spręsti globalias problemas ir kurti mokslu grįstas inovacijas. Daug dėmesio skiriama mokslo rezultatų perdavimui visuomenei ir verslui. Programos tikslas – mokslą, verslą ir visuomenę įtraukti į didelio masto veiklas – misijas, siekiančias kovoti su vėžiu, mažinti vandens užterštumą plastiku, kurti išmanius miestus mažinant oro užterštumą, tvarias apsirūpinimo maistu sistemas, prisitaikyti prie klimato ir socialinių pokyčių. Būsimai septynerių metų programai numatytas rekordinis biudžetas – 100 mlrd. eurų.
Būsimoji ES programa – labai svarbi Lietuvos mokslininkams. Mažėjant ES struktūrinių fondų finansavimui, ši programa yra viena iš pagrindinių mokslo finansavimo šaltinių šalia valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos dalyvavimo dabartinėje 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ sėkmės rodiklis – apie 12 proc., pagal jį užimame 24-ąją poziciją iš 28 ES šalių narių. Tačiau pastebimos ir teigiamos tendencijos: auga Lietuvos koordinuojamų projektų dalis, didėja mažų ir vidutinių įmonių įsitraukimas į programą.
Mažą Lietuvos gaunamų lėšų kiekį lemia tiek nacionalinės, tiek tarptautinės priežastys. Tai maži tyrėjų atlyginimai Lietuvoje, pagal kuriuos jiems skaičiuojamas užmokestis ir dalyvaujant tarptautiniuose „Horizonto“ projektuose, sąlyginai nedidelis tyrėjų aktyvumas, polinkis dažniau rinktis nacionalinius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, nepakankama paraiškų kokybė, dideli konkursai. Mūsų šaliai išlieka aktuali atskirtis tarp ES senbuvių ir naujųjų valstybių narių: jei ES senbuvių 15-tuko mokslininkai „Horizonto 2020“ konkursuose gauna apie 88 proc., tai ES 13-tukui, į kurį įeina Lietuva, pavyksta laimėti tik 4 proc. lėšų.
Lietuva derybose dėl 2021–2027 m. bendrosios programos „Europos Horizontas“ siekia, kad vienu iš programos tikslų taptų inovacijų atotrūkio tarp ES valstybinių narių mažinimas ir aukščiausio lygio tyrimų skatinimas visoje ES. Būtinos konkrečios priemonės, kurios užtikrintų platesnį dalyvavimą, padidintų programos atvirumą ir prieinamumą dalyviams iš naujojo ES 13-tuko, stiprintų bendradarbiavimą tarp senųjų ir naujųjų ES valstybių.
Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus