Laiko turime nedaug, o pavojai – dideli.
J. M’Cain
Koncepcijos įžanga
Visuomenė, paveikta begalinio, besaikio vartojimo, yra tiesiogiai priklausoma nuo elektros energijos ir kitų energetinių išteklių poreikio. Tai yra pagrindinė, realiausia ir artimiausia grėsmė mūsų planetai. Autoritetingų mokslininkų pranešimai, perspėjimai, prognozės dėl grėsmingų klimato permainų, kurias kiekvienas stebime, yra tūkstančius kartų kartotų priežasčių pasekmė tokiai situacijai, todėl tikėtina, kad greito rezultato nepavyks sulaukti. Ne ką galės padėti ir ši pristatoma koncepcija, kurioje išryškintos kitos, ne mažiau svarbios grėsmės egzistuos tol, kol jos nesmogs visu smarkumu. Žmonijos istorijoje panašių situacijų jau buvo. Vis tik norisi tikėti, kad jos nebūtų apokaliptinės, todėl žinoma patarlė ,,Viltis miršta paskutinė…“, nuteikia optimistiškai.
Koncepcijos esmė:
Savo valdovę pasirinkau gamtą – visų mokytojų mokytoją. Leonardas da Vinčis
Daugelis šiandien egzistuojančių naujovių, mechanizmų ir kitų inžinerinių sprendimų yra nukopijuota nuo gamtos. Kodėl nepritaikius šio principo kuriant naujas efektyvesnes galimybes ir techninius sprendimus, generuojant saulės ir vėjo energijas, tam tikslui panaudojus gyvuose organizmuose ir augmenijoje egzistuojančias konstrukcijas ir veikimo procesus? Apie tai jau buvo rašyta ,,Mokslo Lietuvoje“ spausdintuose straipsniuose. Ši idėja įvardinta kaip „kapiliarų energetika“. Šios patentuotos idėjos privalumas tas, kad tokia ,,kapiliaro“ konstrukcija gali būti aprūpinta naujais, efektyvesniais elektros energiją gaminančiais įrenginiais ir tiktų transportavimo bei susisiekimo poreikiams.
Koncepcijos sudėtis:
Vaizduotė svarbiau nei žinios.
A. Einšteinas
1. Gravitacinė dedamoji – žemės disbalanso grėsmės suvokimas. Milijonus metų Žemės rutulys sukosi apie savo ašį ir, preciziškai susibalansavęs, skriejo tam tikra orbita apie saulę. Tenkindamas energetinius poreikius, šiandienis žmogus išsiurbia, iškasa, sudegina marias ant žemės ir po žeme, o kitur statomi milžiniški dangoraižių masyvai. Ar gali dėl to atsirasti Žemės planetos disbalanso grėsmė su nenuspėjamomis pasekmėmis? Ar yra atlikti ar bent atliekami tokie skaičiavimai? Šiuos darbus turėtų kuo skubiau atlikti mokslo žmonės, turintys tam kompetenciją ir įgaliojimus.
2. Geopolitinė dedamoji – teritorijų, ribų, sienų reikšmingumo nykimas. Iš žmonijos karų ir kitų konfliktų tarp valstybių istorijos žinoma, kad dauguma jų kildavo dėl teritorijų ir turtų, materialinių ir energetinių išteklių jose. Kadangi šie ištekliai sparčiai mažėja, o jų poreikis sparčiai auga, šis faktorius dabar gali būti realus pavojus visam planetos stabilumui, todėl saulės, vėjo ir vandens energetinis potencialas kiekvienai valstybei ir teritorijai yra nepriklausomas nuo galingesnių politinių poveikių, įtakų, grėsmių. Išplėtotas kapiliarinis susisiekimas turėtų naują patrauklią galimybę bendradarbiauti tarp tautų, valstybių ir taip reikšmingai pasitarnauti taikai.
3. Gerovės dedamoji – 3E+K (Energetika, Ekonomika, Ekologija + Komunikacija). Iš neribotų, nemokamų, ekologiškų saulės, vėjo ir vandens energetinių išteklių, esančių tam tikroje teritorijoje ar politiniame darinyje, pagaminta elektros energija darytų stiprią įtaką ekonomikai, o susisiekimui, pervežimams, komunikacijai pritaikius „kapiliarus – tunelius“, galima būtų palaipsniui atsisakyti automobilių, traukinių ir kitų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais. Svarbiausia šios dedamosios grėsmė – netektys keliuose, ore ir vandenyse. Žmogaus sukurtų transporto priemonių konstrukcijos darosi vis sudėtingesnės. Greičiai didėja, infrastruktūros aptarnavimas, jos priežiūra plečiasi, o žmogiškasis veiksnys, aptarnaujant šią techniką ir procesus, nespėja proporcingai prisitaikyti.
Pora „trupinėlių“ statistinių duomenų, paimtų iš visiems prieinamų šaltinių, iliustruojančių gerovės dedamosios „naikinimą“ dėl žmogaus neatsakingos veiklos:
120 milijardų dolerių kasmet pasaulyje prarandama automobilių spūstyse deginant kurą („Žinių radijas“, 2017 m. balandžio 6 d. 7 val. 56 min.).
Kelių tarnybos Vilniuje žiemos sezonui sukauptas druskos kiekis – 25 000 tonų („Žinių radijas“ 2017 m. lapkričio 7 d. 9 val. 15 min.).
Nugirsta ,,mikroskopinė“ informacija šiurpina, nors kita žinia iš to paties šaltinio (2016 12 27) apie tai, kad kritulių kiekis per metus Lietuvoje iš dangaus sudaro 45 kubinius kilometrus, nuteikia viltingai, kadangi jo dalį, pritaikius hidroakumuliacinį principą, galima panaudoti perteklinei elektros energijai saugoti.
Koncepcijos aprėptis:
- Energetinė, ekonominė, ekologinė, komunikacinė, gravitacinė, politinė, psichologinė ir filosofinė.
- Aprėpties sričių skirtingumas, esmės bendrumas, egzistavimo realumas. Aprėpties lokalumas ir globalumas, kompleksinis pritaikomumas.
- Koncepcijos įgyvendinimo būtinumo aplinkybės:
- milžiniški žmonijos poreikiai vartojant elektros ir šilumos energiją;
- iškastinio kuro naudojimo neigiamas poveikis aplinkai, sparčiai mažėjantys jo kiekiai, išgavimo sudėtingumas, politiniai svertai;
- egzistuojančių atsinaujinančių energetinių šaltinių (saulės, vėjo ir kt.) neefektyvus naudojimas, pritaikymas, generavimas;
- Psichologiniai veiksniai žmonijai dėl jos ateities perspektyvų.
- Koncepcijos kūrimo žingsniai – jau atlikti, daromi ir įgyvendintini:
- straipsnis „Energetinių sprendimų keliai Lietuvai“ išspausdintas leidiniuose „Mokslo Lietuva“ 2013-02-21, Nr. 4, „Mokslas ir technika” 2014/2, ir kiti straipsniai „Mokslo Lietuvoje”;
- idėja užpatentuota Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure, įregistruota ir Europos patentų biuro paskelbta ES valstybėse;
- sukurti demonstraciniai modeliai. Jų nuotraukos spausdintos „Mokslo Lietuvoje“;
- patentuotina ,,Vibrokontūro“, galinčio priimti oro srautų energiją tūrio parametru, idėja;
- mažos galios, eksperimentinės (demonstracinės) jėgainės statyba;
Lietuva turi visą būtiną mokslinį, techninį, technologinį, gamybinį ir finansinį potencialą, kad galėtų pradėti įgyvendinti šį projektą.
Viktoras Jokubaitis
Autorius yra inžinierius, išradimų autorius