Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkų teigimu, miestuose per dieną surenkama daugybė gigabaitų įvairiausios informacijos – nuo automobilių ir pėsčiųjų srauto, viešojo transporto apkrovos, kelių ir oro sąlygų iki stebėjimo kamerų užfiksuotų vaizdų ar skirtingų institucijų turimų duomenų.
KTU nuotr.
Tačiau, siekiant visą gaunamą informaciją susisteminti ir panaudoti kuriant tikrai išmanųjį miestą, galintį padėti jo gyventojams, neapsieinama ir be problemų.
KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro (IMIC) atidarymo metu buvo diskutuojama, kaip universitetai kartu su viešuoju sektoriumi ir verslu galėtų prisidėti plėtojant išmaniuosius miestus. Šiai temai skirtoje diskusijoje dalyvavo KTU mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius, UAB „YIT Lietuva“ administracijos direktorius Arimantas Glebauskas, Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Pradėdamas diskusiją, Kauno vicemeras Andrius Palionis pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų į išmaniojo miesto sąvoką žiūrėti kaip į veiksmus ir technologijas, kurių pagrindinis tikslas – mieste gyvenančių žmonių ir jame įsikūrusių įmonių kasdienybę padaryti kuo patogesnę. Jis atkreipė dėmesį, kad, diegiant šiuos sprendimus, aktyviai įsitraukia pats verslas, siūlydamas įvairias programėles, išmanius sprendimus prie naujai statomų objektų ar teikdamas kitas paslaugas. Tiesa, siekiant didesnės naudos gyventojams, verslas ir viešasis sektorius privalo tai daryti sinergiškai.
Aiškūs tikslai – kelias į sėkmę
Pasak A. Palionio, svarbu ir tikslingai įvertinti, ar diegiamos naujovės tikrai turi aiškų tikslą ir ar jomis bus naudojamasi. „Diegiant naujoves, visada reikėtų kelti klausimą „Ar mums tikrai to reikia, ar mes turime tokias problemas, kurioms spręsti pasitelkiamos šios priemonės?“ Pavyzdžiui, kalbant apie automobilių parkavimą, galimybės leidžia atlikti mokėjimą kortelėmis, programėlėmis ir grynaisiais. Deja, išmanieji sprendimai čia sutraukia mažiausiai pajamų. Tiesiog matome, kad vartotojai neįgunda ir juos reikia mokyti, pratinti prie naujos technologijos“, – tikino A. Palionis. Minčiai, kad lengviausiai kelią skinasi kasdieniai sprendimai, kurie akivaizdžiai palengvina žmonių gyvenimą, pritarė ir A. Glebauskas. Tačiau jis siūlo į išmaniųjų miestų ir sprendimų priėmimą žiūrėti plačiau ir duomenų analizę naudoti dar sprendimų priėmimo stadijoje.
„Visi priimami sprendimai remiasi sukaupta informacija. Tarkime, jei miestas planuoja biudžetą ir yra skaičiuojama, ar investuoti į gatvės apšvietimą, dangą ar kitus sprendimus, reikia nuspręsti, kas duoda didesnę pridėtinę vertę, kurią reikia pasverti ne tik per patogumą, inžinerinius sprendimus, bet ir per saugumą bei kitus socialinius dalykus. Remtis skaičiavimais. Šiandien galimybių tam analizuoti paprasčiausiai neturime. Tie duomenys yra atskirose sistemose, saugomi skirtingose struktūrose ir juos sudėti į krūvą bei analizuoti yra labai sudėtingas darbas“, – tikino UAB „YIT Lietuva“ atstovas.
Koją pakiša neadekvatūs viešieji pirkimai
Kad sistemų nesusikalbėjimas yra didelė problema, paliudijo ir kiti diskusijos dalyviai. Tiesa, Kauno mero padėjėjas patikino, kad apie skirtingų sistemų suvienodinimą yra galvojama ir tikimasi, kad jau po kelerių metų duomenis analizuoti bus lengviau. Pasak diskusijos dalyvių, neabejojama išmanaus miesto ekonominiu efektu, tačiau kyla problemų dėl viešųjų pirkimų logikos. „Pirkimai daromi patiems pigiausiems dalykams, kurie tikrai nėra patys inovatyviausi. Rimti projektai, skirti miestui ir visai Lietuvai, turėtų būti rengiami ne pagal pigumo, o išmanumo skalę. Jei tai – paprastas projektas, viskas gerai ir esant paprasčiausiam bei pigiausiam variantui, tačiau išmanieji sprendimai niekada nebus pigūs, tad reikia susitelkimo ir valios“, – sakė UAB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius A. Rusevičius, pridurdamas, kad privatus sektorius pats investuos ir jungsis, matydamas, kad miestas žengia šia kryptimi.
Jam pritarė ir UAB „YIT Lietuva“ atstovas A. Glebauskas: „Poreikis keistis daugeliui žmonių nėra natūralus ir automatiškai sukelia pasipriešinimo reakciją. Tad žmonės valdžioje turi nuspręsti, ką mes norime pasiekti, o verslas įsitrauks ir padės. Jei nematome tokio kvietimo ir tikslo, verslas daro tai, kas jam aktualu ir reikalinga šiandien. Kalbant apie tas pačias mokslo įstaigas, ateina studentai, kurie apie debesų technologijas tik girdėjo ir nėra įvaldę sistemų, tad tas IT lygis yra nepakankamas. Taigi visiems reikia sėstis ir kalbėtis, tačiau svarbu matyti, kur mes norime būti po 5 ar 10 metų.“
KTU mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius patikino, kad ministerijų lygmeniu yra sukauptas didelis kiekis duomenų ir programų, kurias tinkamai panaudojus ir universiteto mokslininkams atlikus tyrimus galima pasiekti gerų rezultatų. Tikimasi, kad tai, kaip ir verslo bei viešojo sektoriaus įsitraukimas, stipriai prisidės ir ruošiant jaunuosius mokslininkus, kurie turės gilesnį suvokimą apie išmaniųjų miestų problemas ir kūrimą. Šalia to svarbu ir tinkamai informuoti visuomenę.
Svarbu gyventojams parodyti naudą
„Kitas dalykas, ką turime visi kartu veikti, tai šviesti visuomenę, parodyti aiškiai, kokią pridėtinę vertę gauna kiekvienas gyventojas. Visi mes žiūrime pagal savo naudos prizmę ir turime tikėti, kad tai padės mums spręsti savo problemas, verslui efektyviau naudoti savo lėšas“, – sakė L. Balaševičius. Pasak
A. Rusevičiaus, norint, kad patys gyventojai ir verslininkai greičiau pradėtų naudotis išmaniaisiais sprendimais, juos pirmiausia reikia padaryti kuo patogesnius vartoti, ištestuoti dėl galimų klaidų