Siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir kiek įmanoma sumažinti žalą aplinkai, sprendimų ieškoma įvairiose srityse. Pastatų energetinis efektyvumas – viena jų. Kauno technologijos universitetas (KTU) ėmėsi iniciatyvos ir drauge su UAB „Via Solis“ diegia atsinaujinančių energijos šaltinių sistemą, kuri padės ne tik tvariai naudoti energiją, bet ir tarnaus edukaciniams tikslams.
Praėjusiais metais ant KTU Elektros ir elektronikos fakulteto stogo užkeldintos pirmosios net 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijos. Iki šiol 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto KTU pastato patalpos buvo šildomos iš miesto centralizuotos sistemos tiekiama energija ir vien jų šildymo išlaidos per metus sudarydavo apie 80 tūkst. eurų (2014 m. sunaudota 951 MWh šilumos energijos). Dar daugiau kaip 50 tūkst. eurų būdavo išleidžiama elektros energijai, gaunamai elektros skirstomaisiais tinklais (2014 m. sunaudota 402 MWh). Tokia situacija keičiama iš esmės.
Naudos ir saulės, ir geoterminę energiją
Elektros ir elektronikos bei Statybos ir architektūros fakultetų mokslininkai, drauge su konkursą laimėjusia tarptautine įmone „Via Solis“, gaminančia vienus pažangiausių fotovoltinius saulės modulius, energetines išlaidas mažinančius stiklus „Smart glass“, kuriančia atsinaujinančios energijos sprendimus, baigia įgyvendinti projektą, kurio rezultatas – fakultetų gaminamai energijai bus panaudoti saulės ir geoterminės energijos šaltiniai.
„Suprasdama, kad klimato kaitos problema aštrėja ir gali būti išspręsta tik bendromis visų pastangomis bei tvariomis iniciatyvoms, KTU bendruomenė nusprendė savo pavyzdžiu parodyti, kaip galima apsirūpinti energija panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius“, – sako KTU EEF profesorius Saulius Gudžius. Pagrindinis projekto tikslas – mažinti į aplinką išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį, su kuriuo klimato kaita ir yra labiausiai asocijuojama.
„KTU sukuria CO2 per elektros energiją ir šiluminės energijos suvartojimą, tad projekto eigoje vyksta SAF šiluminio mazgo rekonstrukcija, integruojant 180kW geoterminės energijos siurblį, įrengiant 500 m3 geoterminį požeminį rezervuarą, vasaros laikotarpiu sugeneruotai geoterminei energijai kaupti. Vykdoma KTU serverinės šaldymo sistemų integracija ir montuojama 380 kW galios saulės energijos elektrinė“, – pasakoja „Via Solis“ generalinis direktorius Rimvydas Karoblis.
Dvi problemos – vienas sprendimas
Pasak jo, kompleksiškai peržiūrėjus KTU energijos vartojimo šaltinius, atkreiptas dėmesys, kad didžiausias šio komplekso elektros vartotojas yra Skaičiavimo centras, kurio serverių šaldymo poreikiai ir sudaro didžiąją suvartotos elektros dalį.
„Kita vertus, čia pat už sienos sprendėme kitą klausimą – kur dėti geoterminio siurblio generuojamą šaltį, kurį diegėme siekdami pakeisti SAF šilumos šaltinį, – aiškina R. Karoblis. – Taigi natūraliai gimė idėja sujungti šių dviejų problemų sprendimus sukuriant bendrą geoterminio šildymo-šaldymo sistemą, kuri naudotų elektros energiją, pagamintą iš saulės. Taip drauge su KTU modifikavome projekto idėją ir radome dar daugiau galimybių, kaip pasiekti geresnius rezultatus, mažinant universiteto išskiriamą CO2 emisiją.“
Pasak S. Gudžiaus, projektas tampa ne tik gera iniciatyva apsirūpinti energija, panaudojant atsinaujinančios energijos šaltinius, bet ir naujų, inovatyvių technologinių sprendimų pavyzdžiu.
„Vykdant projektą, nuspręsta integruoti šiuos skirtingus energijos šaltinius į pastatų energetines sistemas, taip pasiekiant aukštą energetinį efektyvumą ir išnaudojant visus šių šaltinių teikiamus privalumus“, – sako KTU profesorius. Jo teigimu, KTU bendruomenė vaidina svarbų vaidmenį projekte, padėdama kurti naujus technologinius sprendimus, kurie yra būtini sėkmingam projekto įgyvendinimui.
Atsinaujinančių energijos šaltinių sistemos suteiks galimybę ir studentams susipažinti su efektyviu energijos gamybos inžinerinių sistemų taikymu. Projekto pagrindu kuriamoje atsinaujinančių šaltinių ir mikrotinklų laboratorijoje studentai galės atlikti bandymus, kartu tai bus ir bazė atlikti tyrimus baigiamiesiems projektams.
Išskirtinis projektas
Pasak R. Karoblio, verslui patirtis tokiame projekte yra labai naudinga ir įdomi dėl kelių priežasčių: „Tai unikalus projektas – dar nesu girdėjęs apie tokį, kuriame geoterminės katilinės sugeneruotas šaltis būtų panaudotas serveriams aušinti, o serverių generuota šiluma – pastatams šildyti, kaupiant ją požeminėje talpykloje, integruojant elektros gamybą iš saulės energijos. Šis projektas – puikus plataus atsinaujinančių šaltinių panaudojimo ir mokslo bei verslo bendruomenių bendro darbo pavyzdys.“
Planuojama, kad jau pavasarį dalį energijos KTU gaus iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Siekiama pagaminti iki 20 proc. pastatui reikalingos energijos ir 2/3 pastatui reikalingos šiluminės energijos apšildant daugiau kaip 14 000 m2 ir per 20 metų laikotarpį sumažinant CO2 išmetamus daugiau nei 6 tūkst. tonų.