Surengti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui gegužės 26 d. surengti privalomąjį referendumą, kuriame būtų siūloma apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
Referendumo metu šalies piliečiams bus siūloma pagrindiniame šalies dokumente – Konstitucijoje – įtvirtinti, kad Seimą sudaro 121, o ne 141 Seimo narys, kaip kad yra nustatyta dabar. „121 – tai yra panaši proporcija, kokia mes įsipareigojome savo Vyriausybės programoje mažinti valstybės valdymo aparatą. Tas procesas vyksta ministerijose. Lygiai taip pat, šnekant apie Seimą, mes esame valstybės valdymo dalis ir šioje situacijoje turi būti panašus procentas, kaip ir ministerijose, kaip ir departamentuose“, – pristatydamas projektą, sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Įteisinti teismų tarėjų institutą. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos nariai inicijavo Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų įteisintas teismų tarėjų institutas. Spaudos konferenciją šia tema surengę LSDDP pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis įsitikinę, kad visuomenės atstovų – tarėjų įtraukimas į teismų darbą mūsų teismų sistemą padarytų skaidresnę ir atviresnę.
„Kitų demokratinių Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos – praktika rodo, kad visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą stiprina pasitikėjimą teismais. Teisėjų tarėjų dalyvavimas priimant teismo sprendimus taptų ir efektyvia prevencija kovojant su korupcija teismų sistemoje. Dar praėjusioje kadencijoje buvo inicijuotas Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos parengimas. Parengtą koncepciją 2016 m. spalio 11 d. patvirtino Seimas. Ši idėja atsispindi ir dabartinės Vyriausybės programoje, kurios priemonių plane numatyta ją įgyvendinti 2020 m. III ketvirtį, tad pasiūlymą, atrodo, pateikėme pačiu laiku“, – sako Seimo LSDD frakcijos narys G. Kirkilas.
Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo G. Kirkilo, Vyriausybė savo iniciatyva šio klausimo išspręsti negali, tam būtina Seimo narių grupės iniciatyva, todėl LSDD frakcija kartu su konstitucinės teisės ekspertais parengė reikalingas pataisas ir kviečia visus Seimo narius jas pasirašyti, kad jau pavasario sesijoje projektą būtų galima pateikti Seimui.
Reformų pasekmės: atleidimų padaugėjo, bet algos nedidinamos, kaip žadėta. Socialdemokratai „bado pirštu“ į valdančiųjų vykdomų reformų pasekmes, ypač viešajame sektoriuje. Darbuotojai atleidžiami tūkstančiais. Pernai grupinių darbuotojų atleidimų buvo dvigubai daugiau nei užpernai, tuo metu Vyriausybės įsipareigojimai kelti darbo užmokestį mokytojams, gydytojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams nevykdomi. Profesinių sąjungų siūlymai dėl algų lieka be atsako.
„Lenda ylos iš pseudoreformų maišo. Iš Vyriausybės rengiamos darbo užmokesčio strategijos matoma, kad mokytojai ir medikai lieka apgauti, nes ministrų žadėti ir netgi pasirašyti įsipareigojimai dėl atlyginimų didinimo nukeliami kitoms vyriausybėms ir seimams. Būdas, kuriuo numatoma juos didinti – įstaigų uždarymas ir masinis specialistų atleidimas. Jau dabar iš „Sodros“ pateiktos 2018 metų ataskaitos aiškiai matome padvigubėjusius darbuotojų grupinius atleidimus iš tų institucijų, kurios buvo reformuotos, pavyzdžiui, Valstybinės miškų urėdijos, „Lietuvos geležinkelių“ ir kitų“, – teigia Seimo narys Juozas Olekas.
Socialdemokratai Vyriausybei pateikė savo siūlymus dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo – palaipsniui kasmet perskirstyti vis didesnę dalį surenkamų mokesčių, mažinti vadovų ir dirbančiųjų algų skirtumus, kurie yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. „Tai atsakymas ministrui Viliui Šapokai į jo nuolat keliamą klausimą, iš kur gauti pinigų. Pavyzdžiui, medikų algų didinimui socialdemokratai pasiūlė, kad laikas valstybei sumokėti už valstybės draudžiamuosius asmenis ne trečdalį, o visą sumą, kokią moka visi dirbantieji. Sutvarkius sveikatos draudimo sistemą – nereikėtų meluoti į streikus išėjusiems medikams“, – sako J. Olekas.
Nauja Seimo svetainė. Pradėjo veikti nauja Seimo interneto svetainė. Atsižvelgiant į Seimo svetainės lankytojų dažniausiai ieškomą informaciją, buvo atnaujinta informacijos pateikimo struktūra, pakeistas informacijos grupavimas ir išdėstymas svetainėje. Sukurti nauji svetainės puslapiai ir rubrikos, kad būtų galima dabartinį svetainės turinį papildyti nauja, svetainės lankytojams aktualia, informacija. Sukurtas bendras Seimo komitetų ir komisijų puslapis, kuriame svetainės lankytojai ras visų komitetų ir komisijų naujienas, informaciją apie posėdžius, jų transliacijas, svarstomus klausimus ir kt.
Naujoji interneto svetainė labiau atitiks šiandienius informacinių technologijų reikalavimus: ji suderinta su mobiliaisiais įrenginiais, todėl informaciją bus galima greitai ir patogiai surasti naudojantis mobiliuoju telefonu ar planšete. Visuomenei ir žiniasklaidai skirta informacija apie Seimo ir Seimo kanceliarijos veiklą bus pateikiama patraukliau, pranešimai bus iliustruojami. Lankytojų patogumui sukurta „Mediateka“, kurioje bus skelbiami Seimo posėdžių, spaudos konferencijų, kitų renginių vaizdo įrašai.