Gražina K. Sviderskytė. (2019). Lituanica. Nematoma pusė. Monografija. Leidykla „Aukso žuvys“, 456 p.
Pirmą kartą „Lituanicos“ istorija išnagrinėta taip plačiai: trys valstybės, daugiau nei dvidešimt archyvų, tūkstančiai anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų, septyneri metai paieškų ir atradimų. Šis pasakojimas prasideda akistata su 1933 metų įvykiais ir kone pasiekia mūsų dienas. Jo herojai yra ne tik lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas (Jucevičius-Jucius ir Girskis-Girch), bet ir daugelis kitų garsenybių ar pirmąkart įvardijamų asmenų: politikų, diplomatų, karininkų, kitų aukštuomenės atstovų, policininkų, rezistentų. Vyksmo arena: Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija ir Lietuva.
Knygoje įvykiai pateikti kaip politinio trilerio, kurio autorius nežinomas, scenarijuje. Jos herojai kovojo ir kentė, kirtosi jų svajos ir galios, aukšti idealai ir aktualijos. Atrodė, kad taurus ir beprotiškas Dariaus ir Girėno polėkis pakeis tautos likimo vagą, bet jų nelemta žūtis galiausiai suformavo mitą, kuriame susipainiota ir užsimiršta. Šiame pasakojime, kaip ir šimtuose ankstesnių, „Lituanicos“ istorija tebėra paslaptinga. Skirtumas tik toks, kad iš daugelio paslapčių lieka, iš esmės, viena: kad ir kiek išryškėja „Lituanicos“ nematomos pusės, ji neįveikia laiko slenksčio. Iš senos geros istorijos, tarsi šviesa iš tolimos žvaigždės, mus pasiekia pluoštas šaltinių; kartais mokslas juos padeda išskaityti, o kartais – ne. Vis dėlto „Lituanicai“, bent aštuoniasdešimt metų buvusiai ikona ir inkognito, garbės skolą privalu grąžinti.
Žurnalistė ir istorikė dr. Gražina K. Sviderskytė yra kelių knygų ir dvidešimties dokumentinių filmų autorė, Lietuvoje ir užsienyje pelniusi aukščiausių profesinių apdovanojimų. Pastarasis jos darbas įvertintas Lietuvos mokslo tarybos stipendija ir Lietuvos mokslų akademijos premija. Šiuo metu ji tęsia tiriamą veiklą gimtajame Vilniuje ir Viktorijoje, Kanadoje.
Vasario 28 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete autorė, pasitelkusi įspūdingą vaizdinę medžiagą papasakojo garsiąją „Lituanicos“ istoriją – nuo pasirengimo istoriniam skrydžiui iki katastrofos tyrimo. Ši monografija – ilgalaikio, plataus, kompleksiško tyrimo rezultatas. Ji parašyta, remiantis autorės mokslų daktaro disertacija (2016 m.). Knygos pristatyme dalyvavo žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Tai – pirmas akademinis tyrimas, skirtas garsiajai „Lituanicos“ istorijai. Monografijoje atkurta ir išanalizuota praeities įvykių chronologija, išnagrinėtas tradicinis pasakojimas ir jo šerdyje esantis mitas. Šaltiniai, surinkti iš daugiau nei dvidešimties archyvų Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV, apima tūkstančius iki šiol netyrinėtų, neviešintų dokumentų.
„Lituanicos“ istorija – tai ne vien 1933-ųjų įvykiai, kai lėktuvas po skrydžio per vandenyną sudužo dabartinės Lenkijos teritorijoje. Veiksmas užsimezga bent dešimtmečiu anksčiau ir siekia beveik mūsų dienas: nuo pat pasiruošimo istoriniam skrydžiui iki katastrofos tyrimo. Knygos veikėjai veda aerodromų takais ir biurokratų koridoriais, per aukščiausios politinės valdžios tribūnas ir užkulisius, priedangos organizacijų ir pogrindžio veikėjų būstines. Atsiveria tuometė įvykių regimybė ir paaiškėja tik retrospektyviai įžvelgiamos giluminės srovės. Nors tradiciškai sakoma, kad „Lituanicos“ paslaptis amžinai saugos Soldino žemė, šįkart gausiais, pagrįstais argumentais brėžiamos naujos pažinimo ribos.