Pasitikdamas žymaus suomių folkloristo prof. Aukusti Robert Niemi (1869–1931) 150-metį, Suomijos–Lietuvos kultūros fondas, vertindamas profesoriaus Stasio Skrodenio Suomijos kultūros mokslinius tyrinėjimus, išleido jo naujausią monografiją „Profesorius Aukusti Robert Niemi ir Lietuva“.
Ta proga Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė Lietuvos folkloristo, lietuvių ir Baltijos finų lyginamųjų literatūrinių ir kultūrinių ryšių tyrinėtojo, prof. habil. dr. Stasio Skrodenio monografijos „Aukusti Robert Niemi ir Lietuva=Professori Aukusti Robert Nemi ja Liettua“ sutiktuves. Monografiją išleido leidykla „Margi raštai“.
Renginio vedėja, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė pirmiausia pakvietė prof. habil. dr. Stasį Skrodenį pasidalinti mintimis apie mokslinius tyrimus ir naujausią monografiją, skirtą artėjančiam suomių mokslininko jubiliejui. Profesorius papasakojo, kaip jis susidomėjo suomių filologų baltistikos darbais, kaip tapo šios mokslo šakos atstovu ir kokius reikšmingiausius darbus atliko, tirdamas lietuvių ir suomių senuosius folklorinius ir kultūrinius ryšius. Tarp jų paminėjo monografijas: „Baltai ir jų šiaurės kaimynai“ (1989), „Lakštingalų krašto šiluma. Suomių rašytoja Maila Talvio ir Lietuva“ (2016), taip pat savo apimtimi didžiausią knygą – 700 puslapių – „Aukusti Robert Niemi. Lituanistiniai raštai“, kurioje surinkti, išversti į lietuvių kalbą ir 1996 m. išleisti beveik visi A. R. Niemi moksliniai tyrinėjimai, susiję su Lietuva.
Profesorius išsamiai papasakojo apie naujausią monografiją „Profesorius Aukusti Robert Niemi ir Lietuva“, kuri, pasak autoriaus, yra pirmas Lietuvoje išsamesnis žvilgsnis į garsaus suomių folkloristo prof. A. R. Niemi gyvenimą ir lyginamuosius baltų bei Baltijos finų liaudies dainų tyrinėjimus, remiantis gausia, ligi šiol beveik netyrinėta rankraštine medžiaga, archyviniais dokumentais, lietuviams mažai pažįstamais jo darbais ir tų tyrinėjimų vertinimais. Pirmą kartą skelbiama apie A. R. Niemi kruopštų pasiruošimą ir pasišventimą baltistikos studijoms.
Helsinkio universiteto prof. A. R. Niemi 30 savo darbingiausių gyvenimo metų paskyrė lituanistinėms studijoms ir žinių apie Lietuvą sklaidai Suomijoje. Be folkloristinių tyrinėjimų šiaurės rytų Lietuvoje ir Dzūkijoje, užrašytų, sudarytų ir išleistų liaudies dainų rinkinių, prof. A. R. Niemi yra parašęs ir pirmąją lietuvių literatūros istoriją suomių kalba (Liettuan kirjallisuus, 1925). Remdamasis Skandinavijos bei kitų pasaulio šalių švietimo patirtimi, jis parengė reikšmingą Lietuvai knygą „Medžiaga Lietuvos mokyklų reformai“ (1920), kurioje išdėstė rekomendacijas, kaip reformuoti tarpukario nepriklausomos Lietuvos švietimą.
Dautaro nuotr.
Rinkdamas liaudies dainas, suomių mokslininkas daug bendravo su kanauninku Adolfu Sabaliausku, drauge su juo sudarė ir išleido dainų rinkinį „Dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“ (1912), palaikė ryšius su Jonu Basanavičiumi ir kitais tarpukario Lietuvos šviesuoliais. Prof. A. R. Niemi mokslinę veiklą ypač teigiamai vertino prof. Jadvyga Čiurlionytė, prof. Mykolas Biržiška ir kt.
Prof. A. R. Niemi domėjosi ir Lietuvos politine situacija. Buvo siūloma Lietuvos Vyriausybei A. R. Niemi skirti Lietuvos konsulu Suomijoje, kad jis galėtų teisėtai atstovauti šalies reikalams tarptautiniu lygmeniu (LCVA, f. 383, ap. 7, b. 411, l28). Už nuopelnus Lietuvai 1928 m., minint Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį (1918–1928), A. R. Niemi buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Renkant medžiagą monografijai apie prof. A. R. Niemi gyvenimą ir veiklą, labai daug padėjo jo vaikaitis prof. Hannu Niemi, kiti Suomijos mokslininkai, archyvarai ir visuomenės veikėjai. Leidžiant monografiją, sulaukta visapusiškos paramos iš Suomijos ambasados Lietuvoje ir Lietuvos ambasados Suomijoje, už ką knygos autorius prof. Stasys Skrodenis nuoširdžiai dėkojo. Daug gražių ir šiltų žodžių apie prof. S. Skrodenio mokslinius tyrinėjimus ir juos didžiai vertindamas, pasakė profesoriaus Aukusti Robert Niemi vaikaitis, Helsinkio universiteto profesorius Hannu Niemi.
Knygos sutiktuvių dalyviams ypač įdomus buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės, etnomuzikologės Daivos Vyčinienės pasisakymas apie didžiulį A. R. Niemi įnašą, išsaugant sutartines. Šios akademijos Etnomuzikologijos katedros folkloro studijos „Tatato“ studentės sugiedojo A. R. Niemi užrašytas sutartines. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bendradarbės folkloristės dr. Vilma Daugirdaitė ir dr. Jurgita Ūsaitytė papasakojo apie Aukusti Robert Niemi užrašytų dzūkų liaudies dainų likimą ir kad A. R. Niemi užrašyta lietuvių tautosaka dabar elektronine forma yra prieinama ne tik mokslininkams, bet ir visiems besidomintiems lietuvių liaudies dainų istorija.
Michelsson. Jono Dautaro nuotr.
S. Skrodenis. Vygaudo Juozaičio nuotr.
Suomijos ambasadorius Lietuvoje Christer Michelsson ir Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas pasidžiaugė prof. S. Skrodenio solidžiais mokslo darbais, plėtojant mokslinius, kultūrinius ir švietimo ryšius tarp Suomijos ir Lietuvos. Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Rinkevičius, vertindamas prof. A. R. Niemi drauge su kanauninku Adolfu Sabaliausku Biržų krašte atliktus folkloristikos mokslinius tyrimus, jų didžiulį įnašą į lietuvių folkloristiką ir kultūrinių ryšių plėtojimą tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, mano, kad jų įamžinimui reikėtų skirti didesnį dėmesį. Galbūt A. R. Niemi vardu Biržuose verta pavadinti gatvę, pagarsinti dainų publikacijas. Į šiuos pasiūlymus galėtų atsiliepti Biržų kraštotyros muziejus, savivaldybės viešoji biblioteka, kitos švietimo ir kultūros institucijos.
Dr. Jonas Dautaras