Tarptautinė praktika lituanistinėse mokyklose. Švietimo mainų paramos fondas skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2019–2020 mokslo metais. Galima praktikų trukmė – nuo dviejų iki šešių mėnesių. Praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose gali vykti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.
Paraiškas gali teikti studijuojantys Lietuvos mokslo ir studijų institucijose visų pakopų ir visų studijų krypčių studijose su sąlyga, kad jų MSI sutinka išleisti į praktiką numatytam laikotarpiui. Bakalauro studijų studentai gali teikti paraiškas nuo antrojo kurso (antrųjų studijų metų). Jei studijuojama pedagogikos studijose, kurių trukmė – vieneri akademiniai metai, paraišką galima teikti po pirmojo semestro. Paskutinio kurso studentai atrankoje gali dalyvauti su sąlyga, kad praktiką atliks per 12 mėn. nuo studijų pabaigos (absolventų praktika). Skirstant finansavimą, pirmenybė bus teikiama kandidatams, kurie dalyvauja programoje pirmą kartą.
Daugiau informacijos apie kvietimą ir sąlygas rasite: http://stipendijos.lt/lt/praktikos-lituanistinese-mokyklose-lituanistikos-centruose-ir-lietuviu-bendruomenese-2019-2020-m-m
Kontaktas teirautis: Ieva Mizgeraitė-Mažulė, ŠMPF Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė, el. p. ieva.mazule@smpf.lt, tel. (8 5) 261 0592.
Didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams.
Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1731 euro.
Papildomai daugiau lėšų skiriama technologijos, fizinių, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose. Tai padaryta dėl to, kad iki šiol atotrūkis tarp šioms studijoms skiriamų valstybės lėšų universitetuose ir kolegijose buvo neproporcingai didelis. Universitetuose brangiausiai kainuoja pilotų rengimas – nuo naujų mokslo metų šioms studijoms ketinama skirti 13 418 eurų, kolegijose daugiausia lėšų skiriama muzikos studijoms – 5223 eurai per metus. Mažiausiai valstybei kainuoja socialinių mokslų studijos: nuo naujų mokslo metų joms bus skiriama 1466 eurai per metus universitetuose, 1283 eurai – kolegijose.
Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, studijų krepšelio didėjimo nebuvo nuo 2009 m. Didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai, kuriems ilgus metus nebuvo skiriama papildomų lėšų. Tik nuo praėjusių metų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti papildomai skirta 23,1 mln. eurų, tai didina ir studijų krepšelį.
Studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose studijų kainą padengia valstybė, valstybės nefinansuojamose vietose – patys studijuojantieji. Valstybės nefinansuojamų studijų kainas nusistato pačios aukštosios mokyklos. Šiuo metu jau studijuojantiems mokantiems už mokslą studentams jų priėmimo metu nustatytos studijų sutarties sąlygos, tarp jų ir studijų kaina, gali būti keičiamos tik šalims susitarus, jei tai buvo numatyta studijų sutartyje, pavyzdžiui, studijų kainos indeksavimo, didinimo ar pan. atvejais.
Kviečia teikti kandidatūras užsienio lietuvių mokslo premijoms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatus užsienio lietuvių mokslo premijoms. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje. Siūlymus dėl kandidatų gali teikti užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat Lietuvos mokslo ir studijų institucijos bei mokslininkus vienijančios organizacijos. Šalyse, kuriose lietuvių bendruomenių nėra, paraiškas premijai gauti gali teikti patys mokslininkai.
Konkurse gali dalyvauti mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą turintys lietuvių kilmės asmenys ir Lietuvos piliečiai, ilgiau nei trejus metus gyvenantys užsienyje. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet numatoma skirti iki 5 premijų: už pastarojo dešimtmečio pasiekimus, viso gyvenimo nuopelnus, taip pat už mokslo pasiekimų ir patirties sklaidą. Premijos dydis – 3800 eurų. Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria nuo 2007 m. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai.
Dokumentai konkursui priimami iki 2019 m. gegužės 15 d. el. paštu ausra.gribauskiene@smm.lt. Visą informaciją apie kandidatūrų teikimą rasite: https://www.smm.lt/web/lt/konkursai/kiti-konkursai/mokslo-premiju-konkursas-lietuviu-kilmes-mokslininkams-bei-lietuvos-respublikos-pilietybe-turintiems-mokslininkams-gyvenantiems-uzsienyje.
Apdovanoti jaunieji mokslininkai. Kovo 21 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras doc. dr. Algirdas Monkevičius įteikė apdovanojimus Lietuvos mokslų akademijos ir „Infobalt“ stipendijų 9-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ laureatams. Sveikindamas laureatus, ministras pažymėjo, kad „mokslas ir verslas Lietuvoje išmoko jungtis į vieną bendruomenę, kuriančią inovacijas, pažangią ir klestinčią valstybę.“ Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva gali didžiuotis padidintomis doktorantų stipendijomis, kurios šiuo metu yra didesnės nei Estijoje ir Latvijoje.
Lietuvos mokslų akademijos ir asociacijos „Infobalt“ kasmet organizuojamoje 9-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ iš 38 skaitytų pranešimų atrinkti 10 geriausių jaunųjų mokslininkų, kurių darbai yra išskirtinio mokslinio lygio informacinių ir ryšių technologijų srityje. Laureatai gaus „Infobalt“ stipendijas.
Suformuotos pirmosios profesinio mokymo įstaigų tarybos. Į profesinio mokymo įstaigų valdymą įsitraukia darbdaviai ir kiti socialiniai partneriai: kovo mėnesį daugumoje profesinių mokyklų pirmą kartą suformuotos tarybos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino 47-ių profesinio mokymo įstaigų tarybas, likusiose profesinėse mokyklose tarybos atsiras artimiausiu metu. „Profesinis mokymas šiuo metu pertvarkomas iš pagrindų, stiprinant jo kokybę ir sąveiką su darbo pasauliu, siekiant profesinių mokyklų absolventams suteikti kompetencijas, kurios glaudžiai atitinka darbo rinkos poreikį. Tam labai svarbus aktyvus darbdavių įsitraukimas į mokymo procesą“, – sako ministras A. Monkevičius.
Į profesinio mokymo įstaigų veiklą tiesiogiai įtraukti darbdaviai prisiims bendrą atsakomybę už mokymo įstaigos teikiamų profesinio mokymo programų pasiūlos atitiktį darbo rinkos poreikiams, už mokymo kokybę, už galimybes mokiniams įgyti geresnį praktinį mokymą gamybos sąlygomis jų įmonėse, dirbant su naujausių technologijų įranga, už profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų stažuotes, už geresnį absolventų įsidarbinimą.
Profesinio mokymo įstaigos taryba – kolegialus jos valdymo organas. Iš 9 jos narių 4 atrenkami iš socialinių partnerių atstovų. Tapti tarybos nariu gali nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys patirties, susijusios su profesiniu mokymu, specialistų rengimu, ir pan. Kitus tarybos narius skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, regionų plėtros tarybos ir pati profesinio mokymo įstaiga. Siekiant aktyviai įtraukti darbdavius į profesinio mokymo įstaigų valdymą, socialinių partnerių kandidatūras buvo pakviestos teikti asociacijos, vienijančios įvairių verslo šakų atstovus. Daugiausia socialinių partnerių skyrė Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, regionų pramonės, prekybos ir amatų rūmai, LR žemės ūkio rūmai, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, kitos šakinės asociacijos. Šiuo metu Lietuvoje veikia 67 profesinio mokymo įstaigos. Vyriausybės programoje numatyta plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį, tęstinį ir neformalųjį profesinį mokymą, suderintą su darbo rinkos poreikiais bei iššūkiais. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus