Šiais metais Lietuvoje Kultūros diena – balandžio 15-oji – minima jau tryliktą kartą. Vienuoliktą kartą Lietuvoje pakelta Taikos vėliava. Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19-ąją įteisino Kultūros dieną kaip atmintiną.
Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu, pasirašyta Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. Ją tuo metu pasirašė 21 Amerikos žemyno šalis. Ši sutartis 1954 m. tapo UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu. Taikos vėliavos simboliu buvo pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai ir rašytojai: R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų. Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis ir žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį paktą, tačiau nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti.
Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas pasirinko, keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus Pijaus XI herbe, daugelio bažnyčių dekore ir ikonose. Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies tautosakoje bei kitame etniniame pavelde.
Trijų sferų ženklas aiškinamas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas ir grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, šeimos simbolis, pasaulinis susivienijimas ir pan. Taikos vėliavos simbolis reiškia ir žmogaus paskirtį: mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti grožį.
Džiaugiamės, kad Lietuvoje plačiai minima Kultūros diena: vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, koncertai, parodos, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimai ir kiti renginiai. Visoje šalyje šią dieną iškeliamos Taikos vėliavos, simbolizuojančios taikos per kultūrą idėją, išreiškiančios pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes. 2019 m. Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs nemažai reikšmingų temų. Tikimės, kad jos atsispindės Kultūros dienos renginiuose.
Taikos vėliavos komiteto prie JT Lietuvos skyrius su miestų bendruomenėmis nuo 2012 m. pradėjo skelbti Taikos miestus. Kultūros dienos ir kitų renginių metu paskelbti šeši Taikos miestai bei miesteliai: Dubingiai, Ylakiai, Rietavas, Neringos miestas, Klaipėda, Birštonas. Šių miestų siekis – įgyvendinti kultūros prioritetą visose gyvenimo srityse. Taip pat jau paskelbta 16 Taikos mokyklų, įteikiant joms Taikos vėliavą.
Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto, nevyriausybinės organizacijos prie Jungtinių Tautų, prezidentė dr. Alicija Rodriges, įvertinusi Lietuvos taikos ir kultūros idėjų sklaidą, šio komiteto vardu 2015 m. rugsėjo 10 d. paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė Seimui Taikos vėliavą. Gyvename Taikos Respublikoje ir siekiame pateisinti šį įpareigojantį įvertinimą. Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta kultūros svarbą.
Taikos vėliavos kėlimu valstybės mastu bei Taikos Respublikos paskelbimu Lietuva pirmauja pasaulyje, tapdama pavyzdžiu kitoms šalims. Prieš vienuolika metų Lietuva davė impulsą tarptautiniam judėjimui už Pasaulio kultūros dienos su Taikos vėliava paskelbimą. Jau 30-yje šalių visuomenė mini šią dieną. Parengta pagal Taikos vėliavos komiteto prie JT Lietuvos skyriaus informaciją