Gegužės 16 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) būstinėje įvyko išplėstinis LMS tarybos posėdis. Jame kartu su tarybos nariais dalyvavo svečiai: akad. Algimantas Grigelis, Lietuvos geotermijos asociacijos prezidentas dr. Feliksas Zinevičius, JAV ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) bei Seimo ir PLB komisijos narys Kęstutis Eidukonis ir Seimo narys, Laikinosios Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės vadovas Lauras Stacevičius.
Pagrindinė posėdžio tema – pasirengimas Lietuvos mokslininkų veiklos 30-mečiui. LMS buvo įkurta 1989 m. spalio 7 d. Vilniuje, tuometiniuose Profsąjungų rūmuose įvykusiame pirmajame (iki šiol vieninteliame) Visuotiniame Lietuvos mokslininkų suvažiavime. Buvo patvirtintas LMS statutas ir kiti pagrindiniai dokumentai, išrinkta LMS taryba, aptarti savarankiškos lietuviškos mokslininkų bendrijos veiklos tikslai, numatyti pagrindiniai LMS leidiniai: laikraštis „Mokslo Lietuva“ ir dvikalbis (lietuvių ir anglų kalba) kas ketvirtį leidžiamas žurnalas „Mokslas ir Lietuva“ (Science, Arts and Lithuania).
Kiek vėliau LMS atkūrė 1940 metais pradėtą leisti žurnalą „Revue Baltique“. Šio žurnalo leidybą organizavo Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo biuras, tikėjęsis supažindinti užsienio šalių skaitytojus su Baltijos valstybių mokslo raida, informuoti apie jų politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, stiprinti ir pačių Baltijos valstybių tarpusavio bendradarbiavimą, stiprinti ir pačių Baltijos valstybių ryšius. Tačiau žurnalo likimas buvo gana tragiškas. Pavyko išleisti tik pirmąjį jo numerį. Sovietinis režimas nutraukė jo leidybą ir baigiamo rengti antrojo numerio tiražą sunaikino.
Audringas Baltijos valstybių nepriklausomybės siekis ne tik lėmė nacionalinių mokslininkų sąjungų įkūrimą, bet ir suformavo prielaidas šiam žurnalui atkurti. Jo redaktoriumi tapo filosofas prof. Bronius Kuzmickas. „Revue Baltique“ gana greitai tapo populiariu trijų Baltijos valstybių mokslo ir kultūros leidiniu, išsaugojusiu prieškario tradiciją – skelbti straipsnius ne tik anglų, bet ir vokiečių bei prancūzų kalbomis. Tačiau po kelerių metų, nesulaukus valstybės paramos, žurnalo leidyba vėl buvo sustabdyta. Vis dėlto idėja apie bendro Baltijos šalių mokslo žurnalo atkūrimą nėra pamiršta.
LMS tarybos posėdyje gana išsamiai aptartas pasirengimo Lietuvos mokslininkų sąjungos 30-mečiui veiksmų planas. Siūloma šių metų spalio pradžioje organizuoti antrąjį Visuotinį Lietuvos mokslininkų suvažiavimą. Suvažiavime planuojama, dalyvaujant mokslo raidą kuruojančioms institucijoms, aptarti šiandieninę akademinės bendruomenės situaciją, apsvarstyti mokslo finansavimo ir mokslininkų atlyginimų bei jų skatinimo sistemą, numatyti galimybes mokslininkams akyviau dalyvauti valstybės strategijos formavime.
LMS siekia stiprinti akademinio personalo tarpinstitucinį bendradarbiavimą, didinti mokslininkų visuomeninį aktyvumą, tiesiogiai dalyvauti, svarstant mokslo pasiekimų vertinimo kriterijus, mokslo, studijų ir verslo integraciją bei kitus mokslo raidai įtaką darančius veiksnius.
Birželio 3 d. Seimo rūmų Konstitucijos salėje Lietuvos geotermijos asociacija kartu su Lietuvos mokslininkų sąjunga rengia konferenciją „Geotermija Lietuvai“. Joje bus aptartos Lietuvos gelmių potencialo išteklių panaudojimo galimybės ir jų įtaka oro bei vandens taršos mažinimui, „žaliosios ekonomikos“ plėtrai. Lietuva tik pradeda kurti šių išteklių panaudojimo strategiją, atrasdama naujas gyvenamųjų namų šildymo ir vėdinimo technologijas, sekliųjų ir giliųjų išteklių pritaikymo kryptis agrariniame sektoriuje, akvakultūros plėtros, gydymo ir reabilitacijos įstaigose. Konferencijoje naujausių tyrimų įžvalgomis pasidalins kelių Lietuvos universitetų mokslininkai, svečiai iš Lenkijos, Vokietijos ir kitų valstybių. Kviečiame visus, besidominčius šia tematika, iš anksto registruotis Seimo svetainėje ir aktyviai dalyvauti diskusijose.
