Lietuva turėtų prisidėti. Balandžio 17 d. Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos valstybės vadovus, ragindama ieškoti būdų, kaip valstybė galėtų finansiškai ar kitomis priemonėmis prisidėti prie paramos sudegusiai Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrai atstatyti bei konkrečiais veiksmais parodytų solidarumą su Prancūzija ir jos žmonėmis. „Svarbu, kad tokiu momentu Lietuva galėtų parodyti solidarumą ir vienybę su Prancūzija ir jos žmonėmis, prisidėdama finansiškai arba kitomis priemonėmis prie šventovės, svarbios visam krikščioniškajam pasauliui, atstatymo ir taip pat sudaryti sąlygas prisidėti ir visiems to pageidaujantiems Lietuvos žmonėms“, – teigia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Kreipimesi pabrėžiama, kad Lietuva ir Prancūzija yra ne tik partnerės Europos Sąjungoje ir NATO, bet mus vienija ir bendras krikščioniškos civilizacijos pamatas, o nuo gaisro nukentėjo neįkainojama kultūros vertybė, unikalus istorinis paveldas, vienas iš Paryžiaus simbolių bei visos Prancūzijos pasididžiavimas.
Kandidatai į prezidentus yra nedeklaravę gautų didelės vertės aukų rinkimų kampanijai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją prašydama įvertinti, ar kandidatai į Respublikos prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda tinkamai vykdo jiems įstatymų nustatytas pareigas, kai privačių interesų deklaracijoje nedeklaruoja reikšmingas sumas rinkimams padovanojusių asmenų. „Auka Civiliniame kodekse suprantama kaip viena iš dovanos formų, o kandidatai į prezidentus yra registravęsi kaip savarankiški kampanijos dalyviai, taigi jie turi asmenines, jų vardu atidarytas banko sąskaitas ir aukas gauna tiesiogiai į savo sąskaitą. Įstatymas numato kandidatų į prezidentus pareigą privačių interesų deklaracijoje nurodyti dovanų, kurios viršija 150 eurų, gavimą ir dovanotojus. To nė vienas iš minėtų kandidatų nėra padaręs, nors, pavyzdžiui, Ingrida Šimonytė į jos asmeniniu vardu atidarytą sąskaitą yra gavusi aukų, kurių bendra suma viršija 100 tūkst. eurų. Dar praėjusių metų gruodžio 27 d. gauta 3500 eurų auka, šių metų sausio 22 d. – 2 tūkst. eurų auka, vasario 15 d. – 8 tūkst. eurų auka ir pan. Interesų konflikto situaciją dar labiau paaštrina tas faktas, kad kandidatė į prezidentus yra ir Seimo narė, kuri gali dalyvauti priimant su aukotojais susijusius įstatymus.”
Nemažai I. Šimonytei dideles aukas dovanojusių asmenų yra įmonių vadovai ir verslo atstovai. Pavyzdžiui, Giedrius Jocius, I. Šimonytės politinei kampanijai paaukojęs 5 tūkst. eurų, yra UAB „KTD group“ vadovas. Šios UAB specializacija – kelių tiesimas. Lietuvos draudimo brokerių asociacijos prezidentas Robertas Šaltis politinei kampanijai paaukojo 1250 eurų, Martynas Majeris, IT technologijomis prekiaujančios UAB „Solmetra“ vadovas, – 1 tūkst. eurų. Net 8850 eurų I. Šimonytės kampaniją parėmė Monika Variakojienė, galimai dirbanti JAV įmonėje „Slant“. Aukotojų sąraše yra ir vienas iš „VP Market“ akcininkų Ignas Staškevičius, paaukojęs 3 tūkst. eurų, ir pan. Panaši situacija yra ir su G. Nausėdos privačioje deklaracijoje nedeklaruotomis aukomis bei aukotojais.
Nesolidus ir nederamas G. Nausėdos elgesys. Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, reaguodama kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos viešus pareiškimus apie tai, kad jis norėtų šiuo metu savo pareigas atliekantį kariuomenės vadą matyti savo politinio pasitikėjimo komandoje ir paaiškėjusias aplinkybes, kad pas kariuomenės vadą jis lankosi su verslo lobistu, turinčiu su gynybos pramone susijusių interesų, pabrėžia, kad toks G. Nausėdos elgesys yra nesolidus, nederamas ir kenkia kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko autoritetui ir visai kariuomenei.
„Didžiuojuosi ir pasitikiu Lietuvos kariuomene bei jos vadovybe. Labai gerai, kad kariuomene, kaip institucija, pasitiki ir dauguma Lietuvos piliečių. Šį pasitikėjimą verta branginti ir puoselėti, tačiau labai nesolidu ir nederama, kai šiuo visuomenės pasitikėjimu norima pasinaudoti ir spekuliuoti. Kandidatas į prezidentus, kartu ir į Vyriausiuosius ginkluotųjų pajėgų vadus, G. Nausėda sąmoningai ar iš nepatyrimo, bet įtraukė kariuomenės vadą į politinę rinkimų kampaniją. Tai nederamas elgesys, nes kariuomenė politikoje nedalyvauja. <…> Todėl viešai kreipiuosi į kandidatą
G. Nausėdą, ragindama jį vengti kariuomenės politizavimo ir nebesinaudoti kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko autoritetu savo rinkimų kampanijoje“, – pabrėžė Seimo narė.
Atstatyti sudaužytą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir prof. dr. Arūnas Gumuliauskas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, ragindami jį atstatyti 2019 m. balandžio 8 d. sudaužytą Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pagerbti skirtą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniuje. „Atsižvelgdami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybė lentos atkurti neplanuoja, esame sunerimę, kad tokia pozicija gali pateisinti vandalizmo aktus ir paskatinti panašius veiksmus ateityje. Todėl raginame merą atstatyti sunaikintą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos arba tai savo jėgomis padarys visuomeninės organizacijos“, – teigia L. Kasčiūnas.
A. Ažubalis sako: „Neatmestina, kad tokias barbariškas akcijas paskatino ir aukštų Lietuvos pareigūnų, tokių kaip Linas Linkevičius, Lietuvoje ir toli už jos ribų viešai reikštas nepasitenkinimas šia lenta. O kai valstybės institucijų (Teismų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro) vertinimu pradeda abejoti Vyriausybės nariai – rezultatus matome.“ „Mero pasisakymas atskleidžia visiškai formalistinį ir nevalstybinį požiūrį. Atminimo lenta jam atrodo tik viešosios išlaidos, kaip koks šviesoforas ar autobusų stotelė. Tačiau paminklai ir atminimo lentos yra tautos pagarbos žmogaus aukai išraiška. <…> Tai žalia šviesa visiems vandalams griauti viską, kas jiems nepatinka“, – įsitikinęs prof. A. Gumuliauskas.
Šių metų kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą ir kaltinimus J. Noreikai neva kolaboravus su naciais. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paskelbtomis išvadomis, J. Noreika, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje.
Būtina remti Lenkijos iniciatyvą. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir krašto apsaugos ministrą, ragindami Vyriausybę ne tik politiškai remti „Fort Trump“ projektą Lenkijoje, bet ir apsvarstyti galimybę pasiūlyti Lietuvos Respublikos finansinį indėlį.
Tuo metu, kai minimos 15-osios Lietuvos narystės NATO ir 70-osios Aljanso metines, Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad daugelį metų NATO karinės pajėgos buvo išdėstytos pagal Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Seimo nariai teigia: „Pagrindinė grėsmė Aljanso narių saugumui ir toliau kyla iš Rusijos. Šiame kontekste kaimyninės Lenkijos užsibrėžtas tikslas įkurti JAV nuolatinę karinę bazę šalies teritorijoje sustiprintų Kremliaus atgrasymo pajėgumus. „Lietuva turi būti suinteresuota, kad tokia bazė būtų įsteigta, ir užtikrinti, kad operacinis karinės bazės veikimo laukas apimtų ir Baltijos valstybes. Šis projektas galėtų atnaujinti geopolitinę sąjungą, kuri būtų naudinga tiek JAV, tiek ir mūsų regiono valstybėms.“ Parengta pagal LRS pranešimus