Lietuvos mokslininkai išplatino kreipimąsi, kuriuo prašoma stabdyti Vyriausybės rengiamos strategijos dėl viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo pateikimą Seimui. Šį kreipimąsi pasirašė per 500 akademinės bendruomenės visų mokslo krypčių atstovų iš pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo institucijų. Tarp pasirašiusiųjų: ekonomistai Boguslavas Gruževskis, Romas Lazutka, filosofai Vytautas Ališauskas, Andrius Bielskis, Liutauras Degėsis, geologai Valentinas Baltrūnas, Jonas Šečkus, istorikas Aurimas Švedas, literatūrologai Darius Kuolys, Paulius Subačius, kultūros antropologas Donatas Brandišauskas, medikai Robertas Adomaitis, Edita Gavelienė, Vytautas Kasiulevičius, politologai Mindaugas Jurkynas, Algis Krupavičius, Ainius Lašas, Vaidutis Laurėnas, Liutauras Gudžinskas, sociologai Milda Ališauskienė, Arūnas Poviliūnas, Artūras Tereškinas, švietimo ekspertai Irena Stonkuvienė, Vilija Targamadzė ir Rimantas Želvys, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis.
Pasak pasirašiusių mokslininkų, Vyriausybės parengtas dokumentas yra nesistemiškas, neišbaigtas ir vertintinas kaip laikina politinė priemonė, kuria siekiama nuraminti viešo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą dėl darbo užmokesčio, nesprendžiant esminių problemų. Anot vienos iš kreipimosi iniciatorių dr. Linos Leparskienės, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profsąjungos pirmininkės, „šis dokumentas eilinį kartą parodo žeminantį valdžios institucijų požiūrį į mokslininkus bei dėstytojus, kurių atlyginimai vis dar yra gėdingai maži. Strategijos rengimo procesas iš esmės buvo ydingas, kadangi nebuvo užtikrintas nei derybų viešumas, nei atviras socialinis dialogas, nei visų viešojo sektoriaus grupių atstovavimas“.
Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį, kad strategijos projekte atskirais atvejais įsipareigojimai dėl atskirų viešojo sektoriaus grupių atlyginimų didinimo yra apibrėžiami tiksliau, bet nepasiūloma jokia bendra sistema. Vienų profesijų būsimas darbo užmokestis lyginamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, kitų darbo užmokesčio didinimo planai pateikiami procentine išraiška, o prie trečių konkrečiai nurodoma, kiek planuojama skirti biudžeto lėšų. Mokslininkų ir dėstytojų iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ atstovė dr. Rūta Žiliukaitė pabrėžia, kad „valstybės viešojo sektoriaus politika neturėtų būti formuojama pagal turgaus derybų principus. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų ilgalaikės ir tvarios strategijos sukūrimas įmanomas, tik apibrėžus visam viešajam sektoriui bendrus, pagrįstus ir skaidrius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi atlyginimų koeficientai ir jų augimas”.
Mokslininkai kviečia Vyriausybę sudaryti naują ir gerokai platesnę darbo grupę, į kurią būtų pakviesti ekonomikos ir socialinės politikos ekspertai, kad šiai strategijai parengti būtų panaudotas mokslo institutų bei aukštųjų mokyklų intelektualinis potencialas, skirta pakankamai laiko viešosioms diskusijoms, įtraukiant į projekto svarstymą visų viešojo sektoriaus sričių atstovus, ir, pagaliau, kad būtų susitarta dėl kriterijų, kaip turi būti įvertinama mokslininkų veikla ir numatytas toks atlyginimas už darbą, kuris skatintų tiek jaunus, tiek jau patyrusius tyrėjus dirbti Lietuvoje, stiprinti mūsų valstybės konkurencinį potencialą.
Lina Leparskienė
Autorė yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profsąjungos
pirmininkė