Plačiai nuskambėjusi žinia, kad Lietuva, jau 2017 m. įgyvendinusi 2020 m. numatytus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra viena geriausią šį rodiklį turinti valstybė Europoje, nesustabdo šalies verslininkų ir valdžios atstovų nuo planavimo, kaip Lietuvą paversti dar „žalesne“ valstybe. Suvokdama, kad kelyje į tvarumą yra vienodai svarbūs tiek individualūs vartotojų įpročiai, tiek sprendimai, priimami įmonių strateginiu lygmeniu, Swedish Chamber of Commerce in Lithuania balandžio 3 d. suorganizavo renginį, kur ekonomikos ir inovacijų bei energetikos viceministrės bei transporto sektoriaus ir saulės energetikos plėtotojai aptarė, kokie veiksniai gali skatinti verslą imtis tvarių iniciatyvų bei kas verslininkams trukdo priimti aplinką tausojančius sprendimus.
Tuo, kad Lietuvoje verslas ir net pavieniai gyventojai galėtų imtis tvarių iniciatyvų, rūpinasi keletas ministerijų, tarp jų – Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų. Pasak energetikos viceministrės Linos Sabaitienės, Energetikos ministerijos požiūris į tvaraus verslo skatinimą yra pagrįstas šalies energetinės nepriklausomybės siekiu. Todėl ministerija skatina įgyvendinti energetinio saugumo projektus, didinti šalies konkurencingumą, mažinti žalą aplinkai ir didinti inovacijų ekologijos sektoriuje skaičių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuriai renginyje atstovavo viceministrė Jekaterina Rojaka, tvarumą mato kaip progą versle taikyti inovatyvius ir taupesnius sprendimus, taip padedant ir aplinkai.
2050-iesiems iškeltas tikslas, kad 80 proc. energijos, naudojamos elektros tiekimui, šildymui ir transportui, būtų išgaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Sąlygos prie šio tikslo siekimo prisidėti verslui yra sudarytos ne tik jį populiarinant, bet ir remiant. Pagal programą „Eco–inovacijos LT +“ Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskyrė 89,6 mln. eurų iš europinių fondų, kuriais maži ir vidutiniai verslai bus skatinami investuoti į inovacijas, mažinančias neigiamą gamybos ar kitos veiklos poveikį aplinkai.
Kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, „Auditas pramonei LT“ ar „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, finansuojami verslai, kurie įrengia atsinaujinančia energetika pagrįstus sprendimus savo įmonėse. Šiomis priemonėmis finansuojama 50–70 proc. (priklausomai nuo įmonės dydžio) įgyvendinamo projekto. Pasak viceministrės, programų rezultatai jau džiugina – tarp dalyvių ir didžiausia Baltijos šalyse „I+D Energias Lietuva“ sumontuota saulės elektrinė ant įmonės „Retal Lietuva” stogo, kuriai buvo suteikta daugiau kaip pusė milijono eurų paramos.
Egzistuoja ir privačios iniciatyvos, tokios kaip „InnoEnergy“, kurios užsiima investicijų į tvarų verslą pritraukimu bei ekologinių inovacijų skatinimu. Ši iniciatyva užsiima atsinaujinančios energetikos, išmanių namų, energijos saugojimo, švarios anglies ir biodujų technologijų bei kitų sričių tyrimais ir rėmimu.
Nepaisant šių priemonių, dalis verslininkų vis dar abejoja, ar aplinką tausojanti veikla gali tapti vienu iš pagrindinių verslo prioritetų. Viena iš tai lemiančių priežasčių gali būti taupumas, kita – atsinaujinančios energijos naudojimą supantys mitai. Vienas iš sektorių, kurio virsme į ekologišką Lietuva dar turi pasitempti, yra transportas. Pasak „Scania Lietuva“ direktoriaus Dariaus Snieškos, Lietuvoje taupumo sumetimais verslininkai dažnai nenori diegti naujausių technologijų, susijusių su transporto ekologiškumu, o žmonės, vairuojantys transporto priemones, dažnai nėra paruošti jas valdyti kurą taupančiu ir aplinką tausojančiu būdu. Savo pristatyme įmonės atstovas pastebėjo, kad verslininkai delsia atnaujinti transportą, nes laukia ypatingo technologinio proveržio – dėl šios priežasties noras būti tobuliems verslus stabdo nuo palankesnio aplinkai veikimo.
Su panašia problema susiduria ir saulės energetikos ekspertai. Saulės elektrinių rangos įmonės „I+D Energias Lietuva“ pardavimų vadovas dr. Andrius Džiaugys pristatė penkis paplitusius mitus, kurie verčia verslininkus delsti apsispręsti dėl alternatyvios energijos priemonių įrengimo. Dažnai sakoma, kad saulės elektrinės yra neatsiperkanti investicija ar kad saulės panelės negamina elektros energijos debesuotą dieną. Taip pat paplitusi nuomonė, kad neverta statyti saulės elektrinės dabar, geriau palaukti, kol technologijos patobulės, nes šiuo metu elektrinių efektyvumas yra tik 17–19 proc. Dr. Džiaugys paneigė šį mitą teikdamas, kad kiekvieneri pralaukti metai vidutiniam verslui galėtų sutaupyti nuo 10 000 eurų. Pasak eksperto, pokalbis su profesionalais, kurie savo veiklą grindžia skaičiavimais ir faktais, o ne stereotipais, gali padėti įveikti klaidingus įsitikinimus ir paskatinti saulės energetikos plėtotę Lietuvoje.
Į renginį svečius subūręs „Swedish Chamber of Commerce in Lithuania“ pirmininkas Andrius Francas sakė, kad jų iniciatyva yra skirta skatinti verslininkų diskusijas tvarumo temomis. Pasak A. Franco, Skandinavijos šalyse tvaraus verslo prioritetai, ekologijos klausimai ir jos įgyvendinimas tiek buityje, tiek gamyboje yra ypač svarbūs verslo diskusijose. Siekiant bendradarbiavimo neapsieinama be pokalbių apie partnerio automobilio ekologiškumą ar energijos, naudojamos produkto gamyboje, tvarumą.
Renginį rėmė ir diskusiją moderavo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos direktorė Lina Blaževičiūtė. Parengta pagal renginio organizatorių pranešimą