Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė susitiko su jaunųjų medikų organizacijų atstovais ir išklausė jų nuomones bei pasiūlymus, kaip šalinti medikų rengimo trūkumus. Sutarta, kad šiuos klausimus būtina nagrinėti Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose. „Jaunieji medikai kelia profesinei veiklai itin aktualius klausimus. Vienas iš tokių – „minkštųjų“ kompetencijų poreikis kiekvieno mediko darbe. Tai šiandien tokie svarbūs aspektai kaip: bendravimas su pacientais, pacientų psichologija, kolegų tarpusavio santykiai ir palaikymas sunkiu, tiesioginio darbo, metu (kai reikia pranešti apie nepagydomą ligą, mirtį ir pan.), gydytojų patiriamas nuolatinis stresas ir „perdegimas“, galimos psichoemocinės pagalbos įgūdžiai ir žinios gydytojams, komunikacijos pagrindai, vadybos pagrindai Visa tai palikta medicinos studentų savišvietai arba susipažinimui praktiniame darbe. Tai nėra nei gera, nei toleruotina praktika, nes valstybė turi užtikrinti, kad medikų rengimas vyktų pagal gerąją pasaulinę praktiką, neapsiribojant vien dalykinių medicinos žinių įgijimu. Turime rengti ne amatininkus, o tikrus gydytojus“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.
Susitikimo metu buvo aptartas ne ką mažiau svarbus studijų programų kokybės užtikrinimo klausimas, nes šiandien medikus ruošiančios aukštosios mokyklos iš esmės neturi objektyvaus palyginamojo standarto. Todėl kokybiniai reikalavimai vienoje ar kitoje mokymo įstaigoje gali akivaizdžiai skirtis tiek turiniu, tiek ir reikalavimų lygiu. Studentų atstovai atkreipė dėmesį ir į studijų programų gausybę bei situacijas, kai programos yra parašytos prieš daugelį metų ir nėra sistemiškai atnaujinamos. Todėl gali kilti abejonių, ar šios programos atitinka šiuolaikinius sveikatos sistemos iššūkius, nes specialistas ruošiamas ilgam savarankiškam darbui. Programos privalo būti tikslingos, kokybiškos, orientuotos į gydytojo rezidento žinių ir praktinių įgūdžių lavinimą, nepriklausomai nuo konkretaus dėstytojo gebėjimų.
Studentai taip pat atkreipė dėmesį į ydingą situaciją, kai daliai 2013–2015 m. priimtų medicinos studentų 2019 m. gali iškilti pavojus negauti galimybės studijuoti rezidentūroje, dar seniai valdžiai nutarus, kiek valstybė užsako ruošti gydytojų ir kiek yra priimama, savarankiškai mokant už studijas. Vyriausybė yra patvirtinusi medikų trejų metų atlygio kėlimo programą. Tuo siekiama stiprinti Lietuvos gydytojų ir slaugytojų motyvaciją dirbti Lietuvos gydymo įstaigose. Tačiau dėl valstybės užsakymą formuojančios politikos pokyčių būtina ieškoti sprendimų, kaip dabar studijuojantiems studentams medikams užtikrinti galimybę įgyti gydytojo specialisto kvalifikaciją ir likti dirbti Lietuvoje.
Priėmimo procesą reikia organizuoti taip, kad jis neformuotų nepagrįstų lūkesčių atitinkamą medicinos sritį pasirenkantiems abiturientams, priimant į vientisąsias studijas tiek daug ir ypač gabių jaunuolių. Nors akivaizdu, kad universitetų dėstytojų darbo užmokestis priklauso nuo studentų skaičiaus (kuo daugiau studentų, tuo jis didesnis), tikimasi, kad nebus slapstomasi už „universitetų autonomijos“, o valstybėje bus atsakingai planuojamos lėšos gydytojų rengimui, nemanipuliuojant jaunų gydytojų išvykimu į užsienį (pagal EBPO 2018 m. ataskaitą Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 4,5 gydytojo, kai Europos vidurkis – 3,6 gydytojo 1000 gyventojų). Tikimasi, kad bus atsakingai ruošiami jauni specialistai pagal valstybės poreikius, kad būtų galima didinti medikų darbo užmokestį ir skatinti nuolatinį medikų tobulėjimą, nukreipiant studentus į trūkstamas specialybes atokesniuose regionuose.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės siūlymu sutarta, kad šie klausimai bus nagrinėjami kitame komiteto posėdyje (balandžio 17 d.) Tikimasi, kad juose dalyvaus tiek visų medicinos studentų organizacijų, tiek aukštųjų mokyklų ir Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Parengta pagal LR Seimo balandžio 8 d. pranešimą