Geologas, profesorius habil. dr., akad. Algimantas Grigelis tęsia švietėjišką veiklą – per trumpą laiką Gamtos tyrimų centre surengė dvi fotografijų parodas: ,,Žemė, atspindinti puikiąsias saules…“, skirtą kelionei į Siriją, apie kurią jau rašėme „Mokslo Lietuvoje“ 2018 m. spalio 23 d. Nr. 18 (617), ir ,,Tolimosios Aliaskos eskizai: per vienuolika laiko juostų“, skirtą kelionei į Aliaską, kuri buvo atidaryta šių metų vasarį.
dirbinys
Parodą parengė Kvartero tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja Violeta Pukelytė.
Prasidėjus šiai išvykai (2010 m.), A. Grigelis rašė: ,,Mūsų – geologo Algimanto Grigelio ir žurnalisto bei leidėjo Antano Kibicko – labai tolimos kelionės tikslas – unikalus Plaktukų muziejus, įsikūręs Aliaskoje, Haines miestelyje. Tai auksinė mūsų kelionės vinis… Mes norime jį aplankyti ir pasisemti patirties, nes Lietuvoje bus kuriamas naujas Linkmenų plaktukų muziejus – antrasis toks pasaulyje! Taigi, 2010 m. rugpjūčio 16-ąją išskrendame iš Vilniaus. Per Frankfurtą (Vokietija) ir Sietlą (JAV) pasiekiame Džuną (angl. Juneau, anksčiau Harrisburg) – Aliaskos valstijos sostinę. Kertame net vienuolika laiko juostų! Iš Džuno keltu ‚,Malaspina“ dar penkias valandas plaukiame ilgiausiu Amerikoje – 140-ties kilometrų Lyno Fiordu (Lynn Channel), esančiu Ramiojo vandenyno Aleksandro salyne. Jo gylis – vidutiniškai 330 metrų. Pagaliau, po dviejų parų kelionės, Haines prieplaukoje mus pasitinka plačiai besišypsantys muziejaus direktorius Deivas Palas (Dave Pahl) su žmona Kerol (Cerol). Mes – Aliaskoje!“
Algimanto Grigelio fotografijos pasakoja mums apie nepakartojamą Aliaskos gamtą, jos senuosius gyventojus, geologiją, čia siautusią aukso karštligę ir, žinoma, apie unikalų Plaktukų muziejų. Haines apylinkės, kur ir lankėsi profesorius, – tai ,,žalioji“ Aliaska – labiausiai apgyvendintas pietrytinis jos pakraštys. Čia vyrauja neaukšti (iki 1600–1700 m) kalnynai, sudaryti iš paleozojaus ir mezozojaus magminių bei metamorfinių uolienų, suskaldytų tektoniniais lūžiais. Jie apaugę kedrų ir balteglių miškais, o jų slėniais teka plačios upės. Miestelis įsikūręs palei Aliaskos įlanką, tarp dviejų upių – Čilkato (Chilkat) ir Čilkuto (Chilkoot). Jo geografinė platuma, kaip ir Stokholmo, – 59°14‘N, apie penkis laipsnius šiauriau Vilniaus.
Klimatas čia vidutinis jūrinis: šiltos sausos vasaros, gilios, bet nešaltos žiemos. Lyno sąsiaurio vanduo sūrus, dėl to neužšąlantis. Labai ryški Ramiojo vandenyno įtaka – potvyniai ir atoslūgiai kartojasi du kartus per parą ir siekia net septynis metrus aukščio. Vasaros sezono metu du kartus per savaitę čia atplaukia dideli kruiziniai laivai. Haines garsėja lašišų ir otų žvejyba, briedžių medžiokle, tūkstantine plikakaklių erelių (Bald Eagle) kolonija. Miškuose gyvena rudieji ir juodieji lokiai, o įlankoje galima pamatyti kuprotųjų banginių, dalginių delfinų (killer whale), orkų ir kt.
Prieš 15–40 tūkst. metų Beringo sąsiauriu, kuris tada buvo sausuma, į Aliaską iš Azijos atėjo pirmieji žmonės. Vandens lygis tuomet buvo net 100 metrų žemesnis negu dabar. Čia jie, prisitaikę prie atšiauraus klimato, gyveno kelis tūkstančius metų… Priskaičiuojama apie dvidešimt vietinių žmonių tautelių, kurios turėjo savo kalbą, medžioklės bei žvejybos teritorijas ir papročius. Ne visos jos išliko iki šių laikų, tačiau jų kalbinis paveldas žinomas ir saugomas. Pastaruoju metu Aliaskos čiabuvių kalbos priskiriamos Dene-Jenisiejaus kalbų grupei. Eskimai ir aleutai į Aliaskos pusiasalį atkeliavo prieš 3–8 tūkst. metų. Pietryčių Aliaskoje gyveno tlingitų (Tlingit), haida (Haida) ir simšianų (Tsimshian) indėnai. Už 22 mylių (apie 35 km) nuo Haines miestelio, Čilkato upės slėnyje yra Klukvano (Klukwan) kaimelis, kuriame iki šiol tebegyvena tlingitai. Šiai tautelei priklauso apie 700 žmonių. Jie bando atkurti savo kalbą, moko jos savo vaikus. Jie sako: „Haa neílí ayá“ (,,Čia mūsų namai“). Nepakartojami tlingitų totemai, kaukės, kilimai – juose vyrauja kampuoti raštai, raudonų-juodų spalvų žaismas.
Pirmasis Aliaskos krantus pasiekęs europietis buvo danų keliautojas Vitus Jonasenas Beringas. Jis gimė Jono Svendseno ir Anos Pedersdater-Bering šeimoje 1681 m. rugpjūčio 5 d. Horsense (Danijoje). Mirė 1741 m. gruodžio 19 d. Beringo saloje (Rusijoje), ten ir palaidotas. Nuo 1703 m. tarnavo Rusijos laivyne, kai tik Petras Pirmasis jį įkūrė Kronštate. Šiaurės karo metu tarnavo Baltijos laivyne, 1710–1712 m. dalyvavo Rusijos ir Turkijos kare (Azovo laivyne). V. J. Beringo vadovaujama rusų laivyno antroji Kamčiatkos ekspedicija į Aliaską atplaukė laivu „Šventasis Petras“ („Sviatoj Piotr“) 1741 m. liepos 15-ąją. Atrastoji žemė tapo Rusijos imperijos nuosavybe. Čia pradėjo kurtis rusų kolonijos. Pirmoji gyvenvietė įkurta 1784 m., o 1799 m. čia įkurta Rusijos ir Amerikos prekybos bendrovė, kuri iki 1867 m. faktiškai kontroliavo medžioklę bei prekybą kailiais. Tuometiniu Aliaskos centru tapo Novo Archangelskas – dabartinė Sitka. 1867 m. kovo 30 d. nuo Krymo karų susilpnėjusi Rusijos imperija pardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln. dolerių – po 2 centus už akrą (pagal 2002 m. kursą – apie 86,7 mln. dolerių). Sutartis pasirašyta Vašingtone.
XIX a. devintajame dešimtmetyje Aliaskos pusiasalyje rasta aukso. 1896 m. rugpjūčio 16-oji, kaip sakoma, ,,pakeitė pasaulį“. Tądien tagišų genties indėnas Džimas Skokumas (Jim Skookum) bei jo sesuo Keitė Karmak (Kate Carmack) su vyru Džordžu (George) mažo Klondaiko upės intako – Bonanzos (Rabbit Creek) upelio nuosėdose atrado auksu labai turtingą sąnašyną. Garsas apie tai pasklido žaibiškai ir į Aliaską patraukė tūkstančiai aukso ieškotojų. 1897–1898 m. Klondaike kilo tikra aukso karštligė (Golden Rush). Haines ir netolimas Skagvėjus (,,Skagway“ – šiaurės vėjo buveinė) atsidūrė vadinamojo ‚,auksinio skritulio“ (Golden Circle) centre. Haines miestelį senieji vietos gyventojai tlingitai vadina Dtehshuh, kas jų kalba reiškia kelio pabaigą. Pirmąją gyvenvietę Čilkato slėnyje 1881 m. įkūrė presbiteriečių misionieriai. Skagvėjus tapo vartais į Klondaiką: čia įsikūrė aukso ieškotojų bazės, iš kurių jie keliaudavo ieškoti savo laimės… Manoma, kad „auksinio skritulio“ rajone darbavosi nuo 40 iki 100 tūkst. auksakasių. Daugelis jų pasakiškai praturtėjo.
Aliaską užplūdę kolonistai paspartino ekonomikos vystymąsi ir 1898 m. Skagvėjuje jau gyveno beveik 20 tūkst. gyventojų (dabar gyvena tik apie 900). Nuo šio atradimo pradžios čia buvo išgauta apie 12,5 mln. uncijų (390 tonų) aukso – daugiausia per pirmuosius penkerius–šešerius metus. Iškastas metalas keliavo per Haines, kuriame buvo net vienuolika muitinių, per Džuną, kol pasiekdavo Sietlą – čia vykdavo biržos pardavimai. Nuo 1884 m. Aliaska buvo gubernatoriaus valdoma apygarda. 1903 m. nustatytos jos ribos su Kanada. Nuo 1959 m. Aliaska tapo 49-ąja JAV valstija.
Bet profesorius A. Grigelis su bičiuliu Antanu atvyko čia ne aukso ieškoti. Jų tikslas – aplankyti unikalųjį Haines plaktukų muziejų. Plaktukas laikomas pirmapradžiu protingo žmogaus darbo įrankiu. Tai ir įkvėpė Deivą Palą juos rinkti. Daug metų į Haines miestelį keliavo plaktukai iš visos Šiaurės Amerikos. 2001 m. jis nusipirko seną istorinį pastatą ir įkūrė jame muziejų, kurį dabar remia Haines municipalitetas, padeda ir Aliaskos valstijos administracija. 2002 m. muziejų parėmė Vašingtono Smitsono (Smithsonian) gamtos istorijos muziejus. Išrinkta muziejaus taryba, kurios nariai – garbingi miestelio gyventojai. Jį gausiai lanko vietos bendruomenė, mokiniai, o sezono metu – turistai, kruizinių laivų keleiviai.
Muziejuje eksponuojama per 1500 įvairiausių plaktukų. Dar 4 tūkst. jų saugoma muziejaus savininko D. Palo namuose. Plaktukai klasifikuojami pagal jų paskirtį. Tai stalių, batsiuvių, dailidžių, medkirčių, mūrininkų, geležinkeliečių ir pan. darbo įrankiai. Atskirus stendus užima geologų, rūdkasių, angliakasių plaktukai ir kirtikliai. Dar žinomi medicininiai, teisėjų, antstolių, aukcionų plaktukai…
A. Grigelį nustebino vienetiniai patentuoti specialios paskirties plaktukai. Tai šešias operacijas atliekantis ‚,namų ūkio favoritas“, datuotas 1885 m., plaktukas su šešiais jame įkomponuotais įrankiais (Carrs Tool, 1909 m.), įvairiausi viniatraukiai (Claw Hammers), ‚,plojimų plaktukas“, kuris buvo naudojamas Niujorko medvilnės klube, plaktukas, skirtas įtempti vadžias pašto karietoje (Hitching Post Hammer, 1889 m.). Eksponuojami plaktukai, skirti skalbiniams melsvinti (Gillett‘s Novelty Bluing Hammer, 1882 m.) ir uolienoms smulkinti (,,makadamaizing“ – pavadinimas kilęs nuo John Mcadam vardo, 1836 m.) gyvūnų plaktukai (Animal Hammers), banko čekių gesinimo plaktukas (Banckers Check Cancelling Hammer), kroketo plaktukai (Hoop Sets) ir daugybė kitų. Seniausias eksponatas – dvidešimt šešių centimetrų ilgio Romos karo kirvis, datuojamas 200–400 m. Visos amerikiečių išradėjų sukurtos plaktukų rūšys yra patentuotos, o patentų kopijos užima ištisą muziejaus stendą. Seniausias muziejuje – 1836 m. patentas.
tyrimų centre
„Nustebome, kad Haines miestelyje iki mūsų niekas iš Lietuvos nėra buvęs. Taigi buvome pirmieji lietuviai, kurie viename Haines bare esančiame pasaulio žemėlapyje prie Vilniaus palikome du smeigtukus… Heines miestelio bendruomenė priėmė mus šiltai. Žmonės – labai draugiški, paslaugūs, o miestelis – pavydėtinai švarus ir tvarkingas. Parduotuvėlės, kavinukės, bariukai, paštas, bažnyčia, trys muziejai buvo mūsų traukos lauku. Haines turi savivaldos vieneto statusą (borough). Pagrindiniai verslai: žvejyba, miško pramonė, kalnakasyba, medžioklė, turizmo paslaugos, viešbutėliai, suvenyrų prekyba. Automobiliai galingi – 4W džipai, kemperiai, hečbekai. Į miestelį veda tik vienas plentas. Netoliese – mažas oro uostas. Policijoje dirba penki vyrai – šefas ir dvi pamainos po du policininkus. Kelių policijos nėra, jos ir nereikia…“, – iš šios kelionės grįžęs rašė A. Grigelis (2010).
Norisi pasidžiaugti akademiko A. Grigelio dėka suteikta galimybe nors mintimis aplankyti tolimas ir tokias skirtingas šalis – Siriją ir Aliaską. Beje, norint pamatyti didelę plaktukų kolekciją, šiandien jau nebūtina keliauti taip toli – Lietuvoje turime net du šios paskirties muziejus. Vienas jų įkurtas Ignalinos rajone, Linkmenyse, kitas – Vilkaviškio rajone esančiame Degučių kaime. Linkmenų muziejus atsirado, kai Žaneta ir Antanas Kibickai Ignalinos rajono savivaldybei padovanojo ilgai kauptą plaktukų kolekciją, kurią sudaro daugiau kaip penki šimtai eksponatų. Panašią kolekciją sukaupė ir muziejų Degučių kaime įkūręs entuziastas Saulius Matusevičius. Plaktukai atkeliavo ne tik iš skirtingų Lietuvos regionų, bet ir iš įvairių pasaulio kraštų…
Violeta Pukelytė
Autorė – Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Kvartero tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja
Algimantas Grigelis – Gamtos tyrimų centro neetatinis darbuotojas, profesorius habilituotas mokslų daktaras, akademikas, geologas-paleontologas, stratigrafas, mokslo istorikas, redaktorius ir leidėjas, Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas, keliautojas ir fotografas. Mokslininko aruode – daugiau kaip dvidešimt knygų ir monografijų, per 450 mokslo darbų, daug reikšmingų valstybinių apdovanojimų. Daug kūrybingų metų mokslininkas atidavė visuomeninei švietėjiškai veiklai – iki šiol rašo knygas apie garsius geologus mokslininkus, skaito paskaitas ir rengia parodas.
Naudoti šaltiniai:
Grigelis A., 2010. Žaliosios Aliaskos eskizai: iš atradimų istorijos. Scientia et Historia. Vilnius, 2010 m. balandžio 26 d.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Aliaska
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vitus_Bering
https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/plaktuku-muziejus-ignalinos-rajone-kalejime-pagamintas-irankis-moterims-642-1030036?copied
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilkaviskio-rajone-duris-atvere-unikalus-plaktuku-muziejus-56-1000958?copied