Seimas pritarė Vyriausybės ataskaitai. Seimas, apsvarstęs Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą, įvertinęs Vyriausybės 2018 metų veiklą, pasiektą pažangą ir ankstesniais metais nuveiktų darbų poveikį, atsižvelgdamas į Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos išsamumą, pateiktos informacijos apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus detalumą, atkreipdamas dėmesį, kad duomenys apie 2018 metais Vyriausybės nuveiktų darbų poveikį daugeliu atvejų bus prieinami tik vėlesniais metais, pabrėždamas Vyriausybės artimiausio laikotarpio veiklos prioritetų tęstinumą, pritarė Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitai.
Kalbos premija – Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose surengė tradicinius Spaudos pusryčius, kurių metu buvo paskelbtas kasmetinės Kalbos premijos laureatas. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui.
Lietuviškas licėjus Punske veikia nuo 1956 metų. Tai išskirtinė mokymo įstaiga, nes jos istorijoje atsispinti ir dabartinės Lenkijos lietuvių bendruomenės istorija. Nuo pat mokyklos įkūrimo licėjaus bendruomenė tapo Lenkijos lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos branduoliu. Licėjaus mokiniai ir mokytojai aktyviai dalyvauja lietuvių kultūros namų veikloje, rašo straipsnius leidiniui „Aušra“ bei žinių portalui www.punskas.pl, renka tautosaką, vaidina, rengia šventes. Kovo 11-osios licėjus Punske nuosekliai vykdo savo misiją – puoselėja lietuvių kalbą, rūpinasi bendruomenės tautine tapatybe, ryšių su Lietuva ir užsienyje gyvenančiais lietuviais palaikymu.
Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.
Dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties. Seimas įsipareigojo stiprinti parlamentinę tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygų priežiūros sistemos kontrolę. Rezoliucija Vyriausybei rekomenduojama siekti tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčio ir komandiruočių dienpinigių geresnio santykio. Vyriausybė taip pat skatinama pradėti intensyvų tarptautinį dialogą su transporto sektoriuje konkuruojančiomis šalimis dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinių garantijų solidaraus didinimo.
Priimta rezoliucija Seimas ragina Vyriausybę pateikti siūlymus ir ekspertinę pagalbą socialiniu dialogu sprendžiant tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir socialines problemas, būtent dėl darbo, poilsio ir atostogų laiko nesilaikymo, dėl mokamų atostogų nesuteikimo ir darbo švenčių dienomis apmokėjimo, dėl vertimo prašyti nemokamų atostogų, dėl per pusę mažinamų komandiruočių dienpinigių, dėl nederinamo komandiruočių laiko, dėl iš darbo užmokesčio daromų neteisėtų atskaitymų ir rinkliavų, dėl draudimo važiuoti saugiais mokamais keliais, dėl profesinės psichosocialinės rizikos vertinimo nebuvimo, dėl raštu tinkamai neįforminamų komandiruočių, algalapių, darbo užmokesčio išskaitų ir kt.
Mažinti Seimo narių skaičių. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis kartu su Seimo narių grupe inicijuoja Konstitucijos pataisą, kuria būtų galima sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121. A. Palionio pasirašytas pasiūlymas yra žmonių nuomonės, išsakytos gegužės 12 d. referendume, tęsinys. „Kaip žinote, kai kurios politinės jėgos, tarp jų ir konservatoriai, agitavo už tai, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neįvyktų, ir jis neįvyko: jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių – 47,25 proc. Tačiau referendume balsavę piliečiai aiškiai pademonstravo savo nuomonę dėl parlamentarų skaičiaus. Klausiant Lietuvos Respublikos piliečių, ar jie pritaria, kad Seimo narių skaičius būtų sumažintas iki 121, rezultatas – net 73,70 proc. dalyvavusių rinkėjų pasisakė už Seimo narių skaičiaus mažinimą iki 121“, – sako LSDD frakcijos seniūnas A. Palionis.
Jei šiam pasiūlymui būtų pritarta, turėtų būti pakeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas ir Seimo rinkimų tvarką detalizuojantys poįstatyminiai aktai, nustatant, kiek Seimo narių renkama vienmandatėse apygardose ir kiek – daugiamandatėje apygardoje.
Dėl pasikartojančių vandalizmo išpuolių prieš istorinius ir religinius paminklus. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, atkreipdamas dėmesį, kad per pastarąjį mėnesį Vilniaus mieste buvo nuniokoti net trys istoriniai bei religiniai paminklai: išpuolis prieš Jono Noreikos paminklinę lentą prie Mokslų akademijos, Balsiuose išniekintas naujai pastatytas kryžius ir paminklas Artūrui Sakalauskui, parlamento gynėjui, paskutinei Lietuvos okupacijos aukai, kariui savanoriui, prie Lietuvos Respublikos Seimo. Pasak Seimo nario, vandalizmas prieš mūsų istorinius ir religinius paminklus tampa nerimą keliančia tendencija. Todėl privalu imtis veiksmų, apsaugančių mūsų istoriją ir tapatybę įamžinančius paminklus, kurie yra mūsų tautos pagarbos tiems žmonėms, mūsų istorijai ir tapatybei išraiška. Išpuoliai įrodo, kad paminklai ir atminimo vietos nėra tinkamai prižiūrėtos: neįdiegtas apšvietimas, nėra vaizdo kamerų. Kai kurie paminklai ar atminimo vietos yra apskritai užmiršti. Vienas tokių – poetui, filosofui ir restauratoriui Mindaugui Tamoniui, kovojusiam su raudonuoju melu ir teroru, prie Pavilnio geležinkelio bėgių, ant kalvelės, netoli nuo M. Tamonio žūties vietos pastatytas kryžius ir koplytstulpis, skirtas Sibiro tremtinių atminimui. Apie šią vietą žino mažai žmonių, nėra orientacinių rodyklių ir patogaus tako, todėl žmonės priversti eiti geležinkelio bėgiais. Tai tik vienas iš tokių apleistų vietų pavyzdžių, kurioms savivaldybė turėtų nelikti abejinga ir tinkamai pasirūpinti.