Hantingtono liga (angl. Huntington Disease) – reta ir paveldima liga, tačiau anksti pastebėjus simptomus, galima laimėti laiko.
Rytis Maskeliūnas
Tai patvirtina ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, kurie, bendradarbiaudami su gydytojais ir Hantingtono ligos asociacija, sukūrė mobiliąją programėlę, kuria žmogus, atlikus specialius testus ir aptikus pirmuosius ligos simptomus, gauna įspėjimą ir gali kreiptis į gydytojus tolimesniam gydymui. „Pagrindinė problema, kurią sprendžia ši programėlė, yra ankstyvas ligos stebėjimas, t. y. užbėgant įvykiams už akių, galima padėti diagnozuoti ligą, kai vizualiai jokių simptomų dar nesimato“, – sako Hantingtono ligos simptomų prognozavimo modelį kuriantis KTU doktorantas Andrius Lauraitis.
Hantingtono liga – paveldima ir sunki liga, kuria Europoje serga apie 20 tūkst. žmonių. Lietuvoje, 2015 m. duomenimis, buvo fiksuoti 177 atvejai. Tai neurodegeneratyvinis genetinis sutrikimas, kuris paveikia raumenų veiklą, o ligai progresuojant veda prie protinio pajėgumo mažėjimo ir kitų sutrikusio elgesio simptomų. Liga dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, tačiau skiriama ir jaunatvinė ligos forma.
A. Lauraičio daktaro disertacijos „Žmogaus ir kompiuterio sąveika pagrįstas Hantingtono ligos simptomų prognozavimo modelis“ mokslinio vadovo, KTU Informatikos fakulteto profesoriaus Ryčio Maskeliūno teigimu, toks prognozavimo modelis niekada nepakeis gydytojų suteikiamų žinių, tačiau leidžia procesą automatizuoti. Pasak jo, technologinės priemonės šios ligos kontekste nėra tyrinėtos, tad ir programėlė neturi analogų pasaulyje. „Liga yra genetinė, taigi žmogus žino, kad yra rizikos grupėje, tačiau neaišku, kada liga gali pasireikšti. Nustačius pirminius simptomus, atsiranda didesnis stimulas pasitikrinti ir pasikonsultuoti su gydytojais. Nors ligos visiškai išgydyti, deja, kol kas neįmanoma, apskaičiuota, kad, aptikus simptomus ankstyvojoje stadijoje, galima laimėti 3–16 metų sveiko gyvenimo“, – atkreipia dėmesį R. Maskeliūnas.
Programėlė „Neural impairment test suite“ yra testų rinkinys. Juos atlikti gali visi norintys – šiuo metu ji prieinama „Google Play“ parduotuvėje. Programėlė sudaryta iš įvairių užduočių, kurių metu patikrinama motorika, kognityvinis aparatas, t. y. kaip gerai žmogus supranta protines užduotis, balso ir energijos sąnaudų simptominiai sutrikimai. Be to, programėlė gali būti naudojama ir kitų neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsonas, Alzheimeris, demencija ir kt., būklei įvertinti.
Pasak KTU mokslininkų, įprastiniai testai naudojami medicinos praktikoje popierinėse formose, tačiau iki šiol nebuvo kompiuterizuoti. Testą, priklausomai nuo rizikos grupės, žmogus gali atlikti kartą per savaitę ar dažniau. Taip pildomas vartotojo profilis, o KTU mokslininkų kuriamas modelis išskaičiuoja vertę ir prognozę pagal ligos progresavimą lemiančius rodiklius. „Pavyzdžiui, 3D figūros (kubo ar stačiakampio gretasienio) konstravimo testas kompiuterizuojamas, taikant grafų teoriją. Gaunami du grafai (pavyzdinis ir paciento suformuotas), kuriuos algoritmas lygina pagal jų panašumo įvertinimo metriką“, – aiškina A. Lauraitis. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tokių neurodegeneracinių ligų atvejais pirminiai simptomai būna skirtingi – vieniems sutrikimas nustatomas iš balso, kitiems – iš rankų judesių ar per kognityvinius gebėjimus, taigi svarbu, kad, atliekant šiuos testus, tikrinami visi aspektai, kuriuos galima aptikti ir diagnozuoti.
„Nenorėjome kurti sensoriaus, kurį tektų nešiotis kišenėje. Šiam testui reikalingas įprastas telefonas ar planšetinis kompiuteris. Siekiame ateityje turėti tarsi nematomą įrankį, kuris pagal tai, kaip naudoji savo telefoną, kokius judesius atlieki ir pan., spręstų apie tavo būklę“, – pasakoja R. Maskeliūnas. Mokslininkų teigimu, ateityje prognozavimo modelio koncepciją ir pritaikomumą planuojama dar labiau plėsti ir taikyti kitokio spektro ligoms.