Gegužės 30-ąją Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto akademinė bendruomenė iškilmingai paminėjo kolegos, Mokytojo, ilgamečio Medicinos fakulteto dekano profesoriaus Salezijaus Benigno Pavilonio 100-ąsias gimimo metines.
Visą dieną vyko jam skirti renginiai. Šventinis minėjimas prasidėjo profesoriui skirtos parodos pristatymu VU bibliotekos Baltojoje salėje.
Atidarydama parodą, bibliotekos direktorė Irena Krivienė pabrėžė, kad biblioteka turi nedaug eksponatų, nes archyvas dar nėra perduotas saugoti, tačiau vien prof. S. Pavilonio darbų ir publikacijų apie jį, jo interviu, duotų spaudai, pakanka, kad būtų atskleisti išskirtiniai šios iškilios asmenybės bruožai. Direktorė atkreipė dėmesį, kad daugelis bibliotekoje turimų S. Pavilonio leidinių, vadovėlių, monografijų, mokymo priemonių, atrodo taip, lyg tuoj sutrupėtų. Viena vertus, lyg ir nepatogu eksponuoti primargintus puslapius ir nutrintus lapus, antra vertus, tai liudija, kad prof. S. Pavilonio parašytos ar sudarytos knygos ir kiti darbai lig šiol yra aktualūs. Tai labiausiai atskleidžia jo kūrinių, darbų vertę. Paroda parengta tik iš VU bibliotekoje sukauptos medžiagos ir iš Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros pateiktų nuotraukų bei keleto prof. J. Tutkuvienės išsaugotų bei perduotų prof. S. Pavilonio paskaitų konspektų rankraščių.
Parodos atidaryme prisiminimų fragmentais dalijosi kolegos ir artimieji. Profesoriaus sūnus Algimantas Pavilonis, dėkodamas parodos rengėjams, paminėjo, kad jo mamai iki šiol sunku nuspręsti, kur turėtų būti perduotas tėčio archyvas ir jo kaupta biblioteka. Biblioteka jau po truputėlį tvarkoma ir atiduodama tiems, kurie, jų nuomone, geriausiai galėtų ją panaudoti.
Minėjimo metu pristatyta ir nauja, profesoriaus mokinių – prof. Janinos Tutkuvienės ir prof. Janinos Žalgevičienės – sudaryta knyga „Decanissimus. Profesorius Salezijus Beningas Pavilonis“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2019). Knyga apie dekanų dekaną – taip ją apibūdina visi rašiusieji. Kaskart, rankose laikant ir vartant dar spaustuve kvepiančius naujos knygos lapus, apima kažkoks, žodžiais sunkiai nusakomas jaudulys. Taip nutiko ir šįkart.
Knyga turi savo atsiradimo istoriją. Išsamesnio leidinio apie studentų mylimą dėstytoją ir visų gerbiamą ilgametį kolegą parengimo idėja kirbėjo jo mokinio profesoriaus Gintauto Česnio galvoje. Deja, prof. G. Česnys, per anksti išėjęs iš gyvenimo, savo idėjos nespėjo įgyvendinti. Tačiau jo kolegos ir mokiniai nepamiršo surinktos medžiagos, ji buvo toliau žiūrima, skaitoma, pildoma, kol atėjo jai pasirodyti pati tinkamiausia proga – profesoriaus 100-asis gimtadienis.
Knyga susideda iš dviejų dalių: kolegų, artimųjų, jį pažinojusių žmonių prisiminimų ir profesoriaus darbų bibliografijos, kurią parengė Lietuvos medicinos bibliotekos bibliografė Ramutė Stankevičienė. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis. Jį pristatydama, prof. J. Tutkuvienė pabrėžė, kad nenorėjo nieko keisti, ką buvo pateikę autoriai. Siekė kuo didesnio autentiškumo, net nuotraukas paliko tas, kurias parinko autoriai, nors gal ir ne visos iš jų yra kokybiškos. Tokia buvo jų valia, daugelis jų jau taip pat iškeliavę amžinybėn ir nebuvo galima nei paklausti, nei atsiklausti, nei pasitarti. Tad liko tik pasidžiaugti, kad šie žmonės sugebėjo laiku parašyti ir pateikti rankraščius, kurie liko prof. G. Česnio archyve.
Džiaugiamės, kad bent dalelė itin vertingų, didelę išliekamąją vertę Lietuvos medicinos istorijai turinčių S. Pavilonio bibliotekos knygų pateko į Lietuvos medicinos biblioteką. Likus dviem dienoms iki profesoriui skirtų renginių, jas perdavė sūnus Algimantas. Tai knygos su profesoriaus autografais ir data, žyminčiais knygos gavimo ar įsigijimo metus, taip pat knygos su asmenų dedikacijomis ir leidiniai, papildę bibliotekos lituanistinį medicinos fondą. Įdomu tai, kad gautoje knygų kolekcijoje galima rasti ne tik medicininės literatūros, bet ir kitų sričių leidinių: baltų kalbų istorijos vadovėlį, lotyniškų posakių ir sentencijų rinkinį, anekdotų apie mokslininkus, karikatūrų, rytų poezijos knygų. Jos rodo, kad profesoriaus interesų laukas ir akiratis neapsiribojo profesine sritimi, buvo gerokai platesnis.
parašais
Gerai Lietuvoje žinomų gydytojų įrašai, dedikacijos knygose palieka neišdildomą žymę, kaip buvo kuriama tarpukariu pradėta plėtoti lietuviškoji medicinos mokykla. Pirmiausia atliekami vertimai, vėliau rengiami autoriniai vadovėliai, metodinės medžiagos rinkiniai, o po to jau ir monografijos. Tam reikėjo stipraus vadovo, kuris galėtų užstoti, patarti, globoti, spausdinant vieną ar kitą leidinį. Šios dedikacijos atspindi, kaip kiekvienam autoriui buvo svarbu turėti išmintingą rėmėją. Norėtųsi paminėti nors keletą įrašų autorių: gydytojai A. Šiugžda, L. Laucevičius, M. Marcinkevičius, M. Krikštopaitis, K. Noreikaitė, G. Česnys, J. Rugienius, V. Basys, M. Kiauleikienė, V. Baronas. P. Čibiras, E. Ėringienė ir daugelis kitų.
Ypač sujaudino „Medicinos terminų žodyno“ (1980, Vilnius) antraštiniame lape esantys visų sudarytojų V. Astrausko, S. Biziulevičiaus, S. Pavilonio, A. Vaitilavičiaus, A. Vileišio parašai. Galime tik spėlioti, ką tai tuo metu reiškė. Gal kiekvienas autorius turėjo po sau atmintiną egzempliorių. Tai – išskirtinis egzempliorius. Taip pat yra ir kolegos gydytojo iš Leipcigo prof. Gert-Horst Schumacherio donacinis įrašas gerb. prof. S. Paviloniui knygoje „Topographische Anatomie des Menschen“ (1976, Leipzig).
Pasiteiravus profesoriaus sūnaus, ar tėtis neturėjo jam sukurto ekslibriso, šis atsakė, kad nėra tekę matyti. Tik atkreipė dėmesį, kad knygos buvo žymimos ovaliu antspaudu. Deja, bibliotekai dovanotose knygose tokio antspaudo nepavyko aptikti. Yra viena knyga su apvaliu antspaudu, kuriame dviejų apskritimų viduje įrašas: S. Pavilonis / Med. gydytojas, o viduryje ženklas – taurę apsivijusi gyvatė.
Prof. S. Pavilonio minėjimas buvo pratęstas Medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje, į kurią gausiai susirinko jo buvę mokiniai, artimieji ir kiti pažinojusieji šią nepaprastą asmenybę. Atmintyje išlikusios šventinės akimirkos tapo patvirtinimu, kad, nepaisant laiko tėkmės, tai, kas svarbiausia, išlieka ilgam ir yra neužmirštama. Kaip naujosios knygos įžangoje taikliai pastebėjo VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus: „Visi, kam teko garbė ir malonumas gyventi bei dirbti šalia tokio neeilinio Žmogaus, visada liks dėkingi likimui. Didžiuojuosi, kad aš esu vienas iš jų ir nuoširdžiai sveikinu tuos, kurie, atvėrę šią brangių prisiminimų kupiną knygą, su didžiuliu jauduliu žingsnis po žingsnio judės vienos iškiliausių Lietuvos medicinos istorijos
figūrų pažinimo link.“
Regina Vaišvilienė