Šilumos ir vėsos išgavimo iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra bei aplinkos taršos mažinimas yra vieni iš strateginių valstybės tikslų. Konferencijoje „Geotermija Lietuvai“, kuri birželio 3 d. buvo organizuota Lietuvos Respublikos Seime Geotermijos asociacijos ir Lietuvos mokslininkų sąjungos iniciatyva, išsamiai aptartos žemės gelmių energetinių išteklių panaudojimo perspektyvos.
pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis, Seimo narys Simonas Gentvilas, Geotermijos
asociacijos prezidentas dr. Feliksas Zinevičius, Seimo narys Lauras Stacevičius, Klaipėdos
universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Olgos Posaškovos nuotr.
Tiek giliųjų, tiek ir sekliųjų žemės gelmių ištekliai yra priskiriami prie itin perspektyvių atsinaujinančios energijos šaltinių, kurių panaudojimo kryptis atveria nauji moksliniai tyrimai, pradėti dar praėjusiame šimtmetyje ir ypač suintensyvėję pastaraisiais dešimtmečiais. Fundamentiniai geologiniai ir geodeziniai žemės gelmių tyrimai atskleidė, kad Vakarų Lietuvoje yra itin aukštu energetiniu potencialu pasižyminti geoterminė anomalija. Klaipėdoje pastatyta pavyzdinė geoterminė jėgainė, 2001 m. pradėjusi tiekti šilumą į miesto tinklus, tapo ne tik pirmuoju įgyvendintu pramoniniu projektu, bet ir tolesnių mokslinių tyrimų baze.
Tačiau geoterminių šaltinių panaudojimo galimybės neapsiriboja tik pajūrio regionu. Konferencijoje ,,Geotermija Lietuvai‘‘ buvo aptartos ne tik mokslinių tyrimų išvados, bet ir jų idėjomis besiremiančių praktikų įgyvendinti projektai, kurie atskleidė šios, itin draugiškos aplinkai atsinaujinančios energijos panaudojimo kryptis, apie kurias dar visai neseniai nebuvo žinoma.
Konferencijoje pateiktuose pranešimuose atskleista, kad geoterminės energijos panaudojimo galimybės yra labai plačios. Šalia vis plačiau taikomo individualių ir daugiabučių gyvenamųjų namų bei pramonės objektų šildymo geotermine energija, Lietuvoje įgyvendinami vis nauji akvakultūros, šiltnaminės daržininkystės, relaksacinių paslaugų ir kiti itin perspektyvūs projektai. Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimai atskleidė žemės gelmių vandens gydomąsias savybes, kurios atveria iki šiol nežinomas, bet itin efektyvias gydymo ir reabilitacijos kryptis pacientams, besiskundžiantiems širdies ir kitų vidaus organų, kaulų ir raumenų sistemos bei odos ligomis. Paaiškėjo, kad požeminio vandens mineralizacija Lietuvos pajūryje yra tik šiek tiek mažesnė nei Negyvosios jūros, bet visiškai saugi naudoti sveikatingumo procedūroms.
Paminėsime keletą konferencijoje aptartų sprendimų. Lietuvoje jau net 15 daugiabučių namų taiko geoterminio šildymo sistemą, tačiau jie neretai susiduria su teisinio reguliavimo problemomis, kurias būtina kuo skubiau spręsti. Šios krypties iniciatorių alytiškių įgyvendinti projektai parodė, kad patalpų šildymo išlaidos sumažėja net tris kartus, tačiau galimybę plėsti tokią ekonomišką ir aplinkai draugišką technologiją apsunkina pasenusi teisinė bazė ir naujų sprendimų naudos neįvertinanti mokesčių sistema.
Vis daugiau individualių namų savininkų įsirengia mažo galingumo dvigubo veikimo geotermines sistemas, kurios leidžia šildyti, o vasarą vėdinti patalpas, šilumos siurbliais apsirūpinant alternatyvia atsinaujinančia energija. Lietuvoje jau nuo 1996 m. šiam tikslui pradėta naudoti lengviausiai pasiekiama sekliųjų geoterminių šaltinių šiluma, esanti ne didesniame kaip 100 metrų gylyje. Per tą laiką sukurti daug efektyvesnės konstrukcijos ir patikimesni šilumos siurbliai bei kiti šiose sistemose naudojami įrenginiai.
Didžiulio susidomėjimo sulaukė svečių iš Lenkijos ir Vokietijos pranešimai, atskleidę naujų technologijų taikymo galimybes ir daug didesnį valdymo institucijų dėmesį, skatinantį drąsiai diegti naujausius mokslo pasiekimus, aprūpinant šiluma gyvenamuosius mikrorajonus, logistikos centrus, pramonės įmones bei kitus objektus. Šių valstybių mokslininkų tyrimai labai svarbūs ir Lietuvai, nes jie atskleidžia tiek naujus techninius sprendimus, tiek jų pritaikymo galimybes, tiek ir problemas, su kuriomis susiduria geoterminės energijos projektų įgyvendintojai.
Mokslininkai pabrėžė būtinybę spręsti vis sunkesnes pasekmes sukeliančias dirvožemio ir vandens šaltinių taršos problemas. Geoterminių šaltinių panaudojimas leidžia efektyviai mažinti anglies dvideginio išmetimą ir atmosferos taršą kietosiomis dalelėmis. Katastrofiškas pasaulio vandenų užteršimas plastiku mažina juose gyvenančių žuvų išteklius ir verčia ieškoti naujų sprendimų, kaip tenkinti augančius žuvininkystės produktų poreikius. Konferencijos dalyviams buvo pademonstruota Lietuvos mokslininkų sukurta akvakultūros įranga ir itin našios krevečių auginimo technologijos. Atsiveria galimybės šioje ir kitose srityse pasinaudoti tokių valstybių, kaip Islandija, patirtimi.
Kiekviena nauja energetinio apsirūpinimo sritis atskleidžia ir tyrinėtinas problemas bei diegiančių šios srities inovacijas tykančius pavojus, apie kuriuos iki tol nebuvo žinoma. Labai daug pamokų pateikė ir pirmosios Klaipėdos jėgainės statybos bei eksploatacijos patirtis. Per kurį laiką paaiškėjo jėgainės, jos infrastruktūros projektavimo ir naudojimo klaidos. Jėgainės darbą apsunkino ir griozdiška, tokio unikalaus objekto eksploatavimą reglamentuojanti, bet visiškai tam nepritaikyta teisinio reglamentavimo sistema, trukdžiusi pereiti prie pigesnių ir efektyvesnių papildomo šilumos tiekimo šaltinių. Patirties stoka, techninės ir objekto vadybos klaidos privedė prie jėgainės bankroto.
Tačiau tai jokiu būdu neleidžia pripažinti, kad jėgainės projektas yra nesėkmingas. Konferencijoje priimtoje rezoliucijoje vieningai išsakyta nuostata Klaipėdos pavyzdinę geoterminę jėgainę reorganizuoti į mokslinių tyrimų centrą ir perduoti ją Klaipėdos universitetui, taip užtikrinant galimybę toliau naudoti unikalią jėgainės įrangą tolesniems geoterminės energetikos tyrimams, sudarant galimybę dalyvauti ES naujojoje mokslinių tyrimų programoje „Europos horizontas“, apsaugant nuo trumpalaikės naudos siekiančių verslo objektų užmačių šią įrangą privatizuoti. Valstybei priklausančių šios įstaigos akcijų turėtojais įteisinti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Klaipėdos universitetą, kurie drauge su AB „Klaipėdos energija“ ir Klaipėdos miesto savivaldybe galėtų sėkmingai spręsti iškilusias užduotis, turinčias lemiamą reikšmę visai valstybės energetinei politikai. Kitas pasiūlymas – užtikrinti, kad dar 2011 m. priimtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyti šilumos siurblių darbui suvartojamos elektros lengvatiniai tarifai būtų įgyvendinti. Tačiau svarbiausias uždavinys – parengti Valstybinę geoterminės energijos perspektyvinio naudojimo programą.
Lauras Stacevičius
Autorius yra Laikinosios Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkas.