Seimo ir akademinės bendruomenės bendravimo grupės, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos geotermijos asociacijos 2019 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Seime
surengtos konferencijos „GEOTERMIJA – LIETUVAI“
R E Z O L I U C I J A
Geoterminės (žemės gelmių) energijos naudojimo tyrimai Lietuvoje pradėti prieš 32 metus. Gauti fundamentiniai geologiniai ir geofiziniai duomenys įrodė, kad Vakarų Lietuvoje žemės gelmėse yra aukšto energetinio potencialo geoterminė anomalija. Jos išskirtinumą aiškiai rodo šilumos srauto rodikliai: aplinkinio 40–50 mW/m2 intensyvumo geoterminio lauko fone Vakarų Lietuvos anomalinio lauko intensyvumas yra 90–100 mW/m2. Remiantis šiais duomenimis, buvo suprojektuota, pastatyta ir 2001–2017 m. tiekė šilumą į miesto šilumos tinklus Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė – valstybės institucijų ūkio subjektas, kurį eksploatavo UAB „Geoterma“.
Jėgainės statyba buvo finansuojama, daugiausia naudojant tarptautinių institucijų paramą: Pasaulio aplinkosaugos fondo, Danijos aplinkosaugos agentūros subsidijas ir Pasaulio banko paskolą. Parama buvo teikiama, atsižvelgiant į tai, kad šis objektas yra pavyzdinis ir bus multiplikuojamas tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse.
Jėgainės stabdymo metu (2017 03 01) UAB „Geoterma“ vykdė Europos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZONTAS 2020 finansuojamus projektus – SURE ir DESTRESS, o mokslinio ir gamybinio tyrimo sutartys vykdytos su Lietuvos energetikos institutu, Vilniaus universitetu, Gamtos tyrimų centru ir Klaipėdos universitetu. Jėgainė, kaip mokslinė eksperimentinė bazė, reikalinga geoterminės energijos gavybos tolimesniam vystymui. Joje vykdomi moksliniai tyrimai. Jų gauti rezultatai yra unikalūs ir reikšmingi tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai. Tai fiksuota ir jėgainėje dar 2005 m. įvykusio Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo išplėstinio posėdžio rezoliucijoje. Šių tyrimų svarbą patvirtino ir 2016 m. į jėgainę atvykęs Europos Komisijos prezidento pavaduotojas Maroš Šefčovič.
Klaipėdos jėgainės veiklos patirtis yra svarbi, įgyvendinant Vydmantų (Palangos) ir Vilkaviškio projektus bei rengiant projektus Kretingos, Šilutės, Nidos, Šilalės miestams, o perspektyvoje – viso Lietuvos energetinio potencialo plėtrai. Energingai plečiamas geoterminės energijos panaudojimas gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų šildymui bei vėdinimui atveria naujas galimybes mažinti aplinkos taršą, itin sumažinti ir gyventojų išlaidas, numatant lengvatinius šios paslaugos teikimo įkainius. Geoterminės energijos šaltiniai vis plačiau naudojami agrariniame sektoriuje (akvakultūroje, šiltnaminėje daržininkystėje ir kt.), sveikatos apsaugai (panaudojant gydomąsias geoterminio vandens savybes, plėtojant gydymo, relaksacijos ir kitas sveikatinimo paslaugas). Apie tai liudija ir konferencijoje aptarta geoterminių šaltinių panaudojimo patirtis Vokietijoje ir Lenkijoje.
Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje 2016 m. gruodžio 13 d., rašoma:
85 punktas. Esmine savo politinės programos dalimi laikome nuostatą, kad žemės gelmės yra valstybės nuosavybė, kuri turi būti naudojama visuomenės gerovei.
94 punktas. Lietuvos energetinio saugumo ir konkurencingumo pagrindas – darnus vystymasis, pagrįstas taupiu energijos išteklių vartojimu bei vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu.
94.6 punktas. Kritiškai vertiname šilumos ūkio nuomojimą privačiam verslui.
143.1 punktas. <…> užtikrinsime darnų ir veiksmingą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos finansavimą aukščiausio lygio ir Lietuvai svarbių mokslo sričių ir krypčių plėtotei. Bus tobulinami valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skyrimo principai.
143.2 punktas. Remsime Lietuvos tyrėjų bendradarbiavimą su kitų ES valstybių narių kolegomis, ypač dalyvaujant programoje „Horizontas 2020“.
Mes, konferencijos dalyviai, palaikome šias Vyriausybės programos nuostatas.
2018 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymą, kuriuo UAB “Geoterma” priskiriama antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kurių ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei.
Dar 2011 m. priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 3 punkte rašoma: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitą) darbui, lengvatinius tarifus. Deja, jie iki šiol dar nenustatyti.
Todėl, atsižvelgdami į čia pateiktą informaciją, konstatuojame:
1. Klaipėdos geoterminė jėgainė turi tapti geoterminės energijos mokslinių tyrimų ir gamybos centru, kurio pagrindinis tikslas – geoterminės energijos novatoriškų projektų panaudojimo energetikoje, balneologijoje, žemės ūkyje, žuvivaisoje ir akvakultūros plėtroje, o perspektyvoje – elektros energijos gamyboje bei kitose srityse kūrimas ir įgyvendinimas.
2. Atsižvelgiant į geoterminės jėgainės svarbą, vykdant mokslinius tyrimus, tikslinga valstybei priklausančių šios įstaigos akcijų akcininkais įteisinti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Klaipėdos universitetą, kurie drauge su AB „Klaipėdos energija“ ir Klaipėdos miesto savivaldybe galėtų sėkmingai spręsti iškilusias užduotis.
3. 2011 m. priimtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyti šilumos siurblių darbui suvartojamos elektros lengvatiniai tarifai turi būti įgyvendinti.
4. Atsižvelgiant į geoterminės energijos svarbą, parengti Valstybinę geoterminės energijos perspektyvinio naudojimo programą.
Lietuvos Respublikos Seimo narys, Laikinosios Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkas Lauras Stacevičius
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis
Lietuvos geotermijos asociacijos pirmininkas dr. Feliksas Zinevičius