Tūkstančiai objektyvių teisinių sprendimų per tūkstantąją sekundės dalį, naudojant tūkstančių teisininkų išmintį, už kavos puodelio kainą? Tai – ne fantazijos, o galima naujųjų teisės technologijų tikrovė.
Pasaulyje 2018 m. investicijos į teisės technologijas išaugo net 713 proc., o Lietuva gali tapti šios srities lydere. „Esame nedidelė šalis, tad galime daug greičiau inicijuoti pokyčius nei kitos ES narės. Be to, esame technologijų šalis su stipriu IT sektoriumi, todėl turime žinias ir išteklius, reikalingus teisės technologijoms. Galiausiai, turime gerų pavyzdžių iš kitų sektorių – informacinių, finansinių technologijų“, – pasakoja teisinių projektų vadybos sistemos „Amberlo“ direktorius Aidas Kavaliauskas.
Ekspertų teigimu, teisininko profesijoje jau šiandien didžiulius pokyčius skatina visa aibė teisės automatizavimo sprendimų, tokių kaip pokalbius palaikančios ir teisinius patarimus teikiančios sistemos, kalbos atpažinimo algoritmai, teisinių dokumentų generatoriai, bylų baigties prognozavimo įrankiai ir daug kitų. Automatizuoti sprendimai, ypač palengvinantys pasikartojančius, rutininius procesus, leidžia sumažinti sąnaudas ir didinti greitį, todėl gerėja ir bendras teisingumo prieinamumas, mažėja žmogiškų klaidų rizika.
„Be abejo, greiti, pigūs ir teisingi teisiniai procesai yra bet kokios teisinės valstybės prioritetas. Tačiau, automatizuojant juos, karjerą pradedantys teisininkai yra vis dažniau keičiami technologiniais sprendiniais. Tad tokia precedento neturinti technologijų plėtra teisininkams kelia tuos pačius iššūkius, kaip ir bet kokiai kitai profesijai – nuo vairuotojų iki auditorių ar gydytojų. Teisės technologijos vystosi sparčiau nei teisininkai spėja prisitaikyti prie pokyčių“, – apibendrina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto prodekanas skaitmenizacijai dr. Paulius Astromskis.
Ar įmanomi greiti ir teisingi teisiniai sprendimai?
„Amberlo“ direktorius Aidas Kavaliauskas
Specialistai sutaria, kad, siekiant lyderystės ir pažangos teisės technologijų srityje, reikia mažinti atskirtį tarp teisininkų ir technologijų, keisti įsigalėjusias nuostatas, kad technologijos yra tarsi konkurentas, kuris atima darbus. „Reikia pokyčių. Pirmiausia, teisės technologijos ir technologijų teisė turi būti kiekvienos teisės mokyklos programoje. Antra, reikia plataus dialogo tarp teisininkų, mokslininkų, IT ir viešojo sektoriaus – tam, kad būtų skatinamas technologijų taikymas teisininkų veikloje. O teisininkai turi diegti jiems pritaikytas verslo valdymo sistemas, standartizuoti procesus, rinkti kokybiškus duomenis – ir pasiruošti dirbtinio intelekto sistemų taikymui“, – siūlomas naujoves vardija A. Kavaliauskas.
Tačiau, pasak jo, verta pasidžiaugti jau vykstančiais teigiamais pokyčiais – pradedant nuo to, kad Lietuvos teisės mokyklos šiandien jau turi teisinių technologijų studijų programas ar laboratorijas, tokias kaip Ateities teisės laboratorija. Be to, jaunosios kartos teisininkai dabar yra daug arčiau technologijų, noriai naudoja jas kasdienėje praktikoje, o ir advokatų kontoros pamažu ima taikyti vis daugiau technologijų: specializuotus bylų valdymo, dokumentų valdymo ir kitus debesų kompiuterija paremtus sprendimus.
Savo ruožtu Lietuvoje sukuriama vis daugiau teisinių technologijų startuolių. Kaip ir likusiame pasaulyje, kur per pastaruosius metus investicijos į šią sritį išaugo daugiau nei 7 kartus, nuo 233 mln. iki 1,6 mlrd. JAV dolerių. Visgi „Amberlo“ direktorius tikina, kad būtent mūsų šalis turi unikalią galimybę tapti lydere Europoje – turime visas tam reikalingas sąlygas.
Darbo rinkos ateitis – hibridinės profesijos
VDU Teisės fakulteto prodekanas dr. P. Astromskis atkreipia dėmesį, kad teisės technologijų plėtros ribojimai, uždari teisiniai duomenys ir nepakankamas finansavimas riboja teisingumo prieinamumą, didina socialines sąnaudas. Dar daugiau – technologijų plėtra sukuria unikalią nišą naujoms teisės technologų, teisės informatikų, teisinių duomenų analitikų ar kitoms hibridinėms profesijoms. Jei teisininkai neturės specialių informacinių technologijų srities žinių ir gebėjimų, jie nebus pajėgūs visiškai išnaudoti naujųjų technologijų teikiamų galimybių.
„Atskirtį tarp technologijų ir teisininkų galima mažinti derinant teisės technologijų plėtros ribojimus su teisininko kvalifikacijos reikalavimais. Nuosaikus teisinių duomenų atvėrimas, tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimas, kitos paskatos ar draudimai gali duoti daugiau laiko teisininkams pasiruošti technologiniams pokyčiams. Teisingumo ir teisininkų interesus galima suderinti, pavyzdžiui, papildant teisės studijų programas informacinių technologijų srities dalykais, kuriant specializuotas teisės ir technologijų magistratūros programas ar tyrimų centrus“, – galimus sprendimus siūlo dr. P. Astromskis.
Teisininkus ruošiantys Lietuvos universitetai, kaip ir teisės profesionalai, aiškiai suvokia technologijų poveikį teisininko profesijai. Pavyzdžiui, VDU bendroje teisės studijų programoje jau dabar siūlo galimybę rinktis technologijų srities specializaciją, vykdo mokslo tyrimus technologijų teisės srityje. „Tikėtina, kad pirmieji specialiai paruošti teisininkai į teisinių paslaugų rinką išeis po dvejų arba trejų metų. Profesionalais šie absolventai taps po standartinių 10 tūkst. valandų – maždaug penkerių metų – praktikos. Tad kyla klausimas, ar nevėluojama. Paspartinti teisininkų technologinės atskirties mažėjimą galima tik aktyvia teisės technologijų politika – atveriant teisinius duomenis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, užtikrinant teisės ir technologijų srities iniciatyvų finansavimą“, – ragina dr. P. Astromskis.