2020-ieji paskelbti Mokyklų bendruomenių, Tautodailės ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Seimas priėmė Seimo nutarimus, kuriais nutarta 2020-uosius paskelbti Mokyklų bendruomenių, Tautodailės ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais. 2020-uosius skelbti Mokyklų bendruomenių metais pasiūlė Lietuvos moksleivių sąjunga, minint 1990 m. sausio mėn. paskelbto Švietimo įstatymo projekto, kuriuo prasidėjo šiuolaikinės Lietuvos švietimo sistemos kūrimas, 30-metį. Priimtame nutarime pabrėžiama, kad saugi aplinka, pagrįsta visų mokyklos bendruomenės narių pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, tinkamas emocinio intelekto ugdymas yra vieni svarbiausių aspektų, norint pasiekti gerų akademinių rezultatų ir užaugti aktyviu, sąmoningu piliečiu. Nutarimu siekiama atkreipti dėmesį į būtinybę gerinti emocinę aplinką mokyklose, suartinti ir sutelkti bendram darbui mokyklos bendruomenes siekiant įveikti smurto ir patyčių iššūkius, stiprinant pasitikėjimą mokyklomis ir plečiant jų savarankiškumą, įtraukiant visas suinteresuotas grupes: mokytojus, mokinius, tėvus. Seimas paragino Vyriausybę suteikti galimybę mokykloms gauti konkursinį finansavimą bendruomenių iniciatyvoms įgyvendinti.
2020-ieji Tautodailės metais paskelbti atsižvelgiant į tai, kad kitais metais sukanka 130 metų, kai gimė Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, grafikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas Paulius Galaunė. Kaip pabrėžiama dokumente, už Pauliaus Galaunės nuopelnus tautodailės plėtrai, jo vardu pavadinta geriausiems Lietuvos tautodailininkams skiriama premija, Kultūros ministerijos įsteigta dar 1976 m. Anot iniciatorių, be tautodailės būtų sunku užtikrinti lietuviškosios kryždirbystės tradicijos tęstinumą, kurio siekis įtvirtintas 2001 m. įtraukus Lietuvos kryždirbystę į UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Be to, tautodailininkų dėka populiarėja tautinio kostiumo, kalvystės, medžio skulptūros sritys.
Seimo nutarime dėl 2020-ųjų paskelbimo UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais pabrėžiama, kad šiais metais Vilniaus istorinis centras mini 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų, 2020 m. Kuršių nerija minės 20 metų, Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktį. Iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių.
Gatvių pavadinimų keitimas. Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis pasveikino naujai išrinktą Lietuvos savivaldybių asociacijos (LAS) prezidentą Mindaugą Sinkevičių ir palinkėjo su naująja komanda sėkmingai telkti savivaldos lyderių bendruomenę Lietuvai ir jos gyventojams reikalingiems darbams.
A. Ažubalis rašte LAS prezidentui taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, faktiškai ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais. Pasak Seimo nario, nepaisant J. Žemaičio-Vytauto nuopelnų kovojant su sovietų okupacija, Lietuvoje nėra nė vieno gatvės pavadinimo, skirto pagerbti šiai istorinei asmenybei. „Tuo metu valstybėje netrūksta gatvių pavadinimų, kurių prasmingumu galima rimtai suabejoti, pvz., Pušų, Aguonų, Vieversių, Lauko, Pievų ir pan. Dar blogiau, kai kuriose savivaldybėse plinta kita, mano nuomone, ydinga praktika – suteikti Lietuvos valstybei nusipelniusių asmenų vardus iš esmės miesto paribiuose esančioms gatvėms, pvz., valstybininko Martyno Jankaus gatvė Klaipėdoje ar ATR karaliaus ir LDK Didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro gatvė Naujojoje Vilnioje“, – teigė Seimo narys.
Atsižvelgdamas į tai, A. Ažubalis kviečia LAS prezidentą apsvarstyti galimybę vienu iš savo pirmininkavimo prioritetų pasirinkti Lietuvos valstybei nusipelniusių asmenų įamžinimą Lietuvos savivaldybėse ir telkti savivaldybių vadovus pradėti formuoti bendrą Lietuvos valstybei, jos istorijai ir kultūrai nusipelniusių asmenų ar istorinių įvykių įamžinimo politiką.
Rezoliucija dėl Sovietų Sąjungos vykdyto Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu. Seimas pripažino 1944 m. Sovietų Sąjungos įvykdytus nusikaltimus prieš Krymo totorių tautą genocidu ir pakvietė tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su Krymo totorių tauta bei tęsti 2014 m. Rusijos Federacijos įvykdytos Ukrainos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką. Priimtu dokumentu Seimas pasmerkė 1944 m. totalitarinio Sovietų Sąjungos režimo suplanuotą ir įvykdytą Krymo totorių tautos naikinimą ir deportaciją iš jų Tėvynės – Krymo pusiasalio į negyvenamas Centrinės Azijos sritis, per kurias nuo bado, ligų, kankinimų ir sunkaus priverstinio darbo žuvo didžioji dalis deportuotų Krymo totorių.
Kartu Seimo rezoliucijoje smerkiama 2014 m. Rusijos Federacijos įvykdyta neteisėta Ukrainos Krymo okupacija ir aneksija bei prieš civilius gyventojus ir Krymo totorių tautą vykdoma diskriminacija kalbos, kultūros, religijos ir tautybės pagrindu, panaikinta Krymo totorių savivalda.
Seksualinių mažumų eitynės prieštarauja visuomenės dorovei. Tai liudija „Vilmorus“ atliktos visuomenės apklausa, atlikta Krikščioniškosios kultūros instituto užsakymu, teigia parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas Rimantas Jonas Dagys. Kovo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad gėjų eitynės prieštarauja Lietuvos visuomenės dorovei. Priešingos nuomonės laikosi vos 20 proc. respondentų. Labai panašios tendencijos matomos ir Vilniuje, kur kas trejus metus organizuojamos gėjų eitynės. Čia tokias eitynes nesuderinamomis su visuomenės dorove laiko 53,3 proc. gyventojų, priešingos nuomonės laikosi 22,1 proc., o ketvirtis respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
„Akivaizdu, kad tiek sostinėje, tiek ir visoje Lietuvoje dauguma gyventojų homoseksualų demonstracijoms nepritaria būtent dėl to, kad tokius renginius laiko nesuderinamus su visuomenės dorove. Nereikia pamiršti, kad būtent prieštaravimą visuomenės dorovei kaip teisėtą pagrindą riboti viešus susirinkimus nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas pradėjo konsultacijas su grupės kolegomis šiuo klausimu.
Kreipimasis į generalinį prokurorą. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kad būtų apgintas viešasis interesas, kai Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“, visiškai neatsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvadą. STT įvardijo aiškias grėsmes, kad, parduodant paklausiausią ir vertingiausią žaliavinę medieną stambiesiems medienos perdirbėjams, bus sudaromos išskirtinės sąlygos ją įsigyti už galimai daug mažesnę kainą, ir taip iškraipoma rinka suteikiant privilegijas atskiroms pirkėjų grupėms.
„Aš kreipiausi į STT ir Seimo Antikorupcijos komisiją, kuri taip pat paprašė STT pareigūnų vertinimo dėl aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos parengto Vyriausybės nutarimo projekto. STT atsakė, kad, priėmus tokį nutarimą, sudaromos sąlygos nesąžiningiems, korupciniams medienos pirkimams ir perpardavimams. Bet Vyriausybė neatsižvelgė į STT išvadas ir dabar priėmė korupciją skatinančias medienos pardavimo taisykles. Todėl mes priversti kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad pareigūnai imtųsi ginti viešąjį interesą“, – sako Seimo narys, socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Valstybinės miškų urėdijos vadovas pats pripažino, kad dėl Vyriausybės nutarimu nustatomų naujų medienos pardavimo taisyklių įmonė netektų maždaug 70 milijonų eurų pelno. Seimo socialdemokratai taip pat grėsmę mato dėl to, kad proteguojami stambieji medienos perdirbėjai.