Dėl proginės monetos Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui paminėti. Seimo nariai kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską dėl proginės monetos, skirtos Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) šimtmečiui paminėti, išleidimo. Grupė Seimo narių pažymi, kad 2019 m. yra minimas Lietuvos šaulių sąjungos šimtmetis. Todėl Seimas šiuos metus paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos metais. Šia proga Vyriausybė patvirtinto renginių programą, skirtą šiai iškiliai datai paminėti ir Lietuvos visuomenei supažindinti su LŠS veikla.
„Šauliai Tėvynę gina ne tik ginklu – tai organizacija, kuri išmoko imtis atsakomybės už save ir kitus, atsidavimo bei patriotizmo principus taikyti savo kasdienėje veikloje. Būtent tokios organizacijos išugdo stiprų žmogų, kuris yra pajėgus kurti stiprią ir klestinčią valstybę. Esame įsitikinę, kad, minint LŠS įkūrimo šimtmetį, būtų prasminga išleisti atskirą proginę monetą LŠS šimtmečiui pagerbti. Todėl prašome Lietuvos banko apsvarstyti galimybę išleisti tokią monetą iki šių metų pabaigos“, – teigė Audronius Ažubalis, Seimo laikinosios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupės pirmininkas.
Skatinama startuolių veikla. Seimas priėmė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisas, kurios sudarys palankesnes sąlygas Lietuvoje plėtoti startuolių veiklą. Įstatyme nutarta įtvirtinti startuolio sąvoką. Startuolis apibrėžiamas, kaip didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre registruota ne ilgiau kaip 5 metus. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, šis apibrėžimas leis stiprinti startuolių ekosistemą. Ekonominės veiklos sąvokos patikslinimas sudarys galimybę ne pelno siekiančioms organizacijoms gauti valstybės paramą.
Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad administracinės paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui apims ne tik informavimo, konsultavimo smulkiojo ir vidutinio verslo pradžios, plėtros, tarptautiškumo ir kitais verslui aktualiais klausimais paslaugų teikimą, verslo aplinkos ir užsienio rinkų analizę, tyrimus, ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintų smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo priemonių vykdymą arba administravimą, bet ir startuolių skatinimo priemonių vykdymą arba administravimą.
Kaip skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, 2018 m. ji paskirstė 11 mln. eurų ES investicijų startuoliams. Įtvirtinus šią sąvoką įstatymu, numatoma teikti daugiau startuolių verslo aplinkos gerinimo sprendimų. Vienas iš jų – beveik 2 mln. eurų vertės ES investicijų priemonė „FinTech Lt“. Iki 2020 metų ji turėtų padėti įsisteigti 20 naujų finansinių technologijų srityje veikiančių startuolių.
Užsienio lietuvių bendruomenės atstovavimas Seime. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis siūlo steigti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą užsienio lietuvių bendruomenei – Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje. Joje galėtų būti keliami šiai lietuvių bendruomenei atstovaujantys kandidatai, o užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių atstovavimas Seime būtų efektyvesnis ir labiau juntamas. Pasak R. Karbauskio, Pasaulio lietuvių bendruomenė daug kartų yra prašiusi Seimo sudaryti sąlygas steigti atskirą vienmandatę Seimo rinkimų apygardą užsienyje balsuojantiems Lietuvos piliečiams. Paskutinis toks kreipimasis dėl atskiros rinkimų apygardos įkūrimo pateiktas 2019 m. gegužės 16 d. Pasaulio lietuvių bendruomenės pranešime. LVŽS lyderis, atsižvelgdamas į Pasaulio lietuvių bendruomenės išsakytus lūkesčius, šiandien įregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisas.
Teikiamo Seimui įstatymo projekto tikslas – sukurti teisines prielaidas vienmandatei Pasaulio lietuvių rinkimų apygardai sudaryti. Šios vienmandatės rinkėjų sąrašuose būtų registruojami užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, turintys rinkimų teisę. Pasaulio lietuvių bendruomenė, užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, ypač aktyviai dalyvavo pastaruoju metu vykusiuose rinkimuose. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmajame ture diplomatinėse atstovybėse balsavo 52 812 rinkėjų, antrajame ture – 44 142 rinkėjai. „Šie skaičiai rodo didėjantį pasaulio lietuvių aktyvumą, kuris sudaro prielaidas užsienyje gyvenantiems rinkėjams turėti atskirą Seimo rinkimų apygardą“, – teigia R. Karbauskis. Šiuo metu užsienyje balsuojantys Lietuvos Respublikos piliečiai yra įtraukiami į Naujamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus ir atskiros vienmandatės Seimo rinkimų apygardos neturi.
Vokietijos sportinės įrangos gamintoja „Adidas“ propaguoja sovietinę simboliką. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija kreipėsi į Vokietijos sportinių drabužių, avalynės ir inventoriaus gamintoją „Adidas“ dėl drabužių su sovietine simbolika. Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad Londone esančios „Adidas“ parduotuvės vitrinoje demonstruojami raudoni, sovietine simbolika ir nebeegzistuojančios valstybės pavadinimu „USSR“ (angl. Union of Soviet Socialist Republics) pažymėti drabužiai, taip keliant klausimą dėl įmonės pozicijos ir totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų supratimo.
„Tarptautinės korporacijos turi atsižvelgti į istorijos faktus, gerbti aukų atminimą ir susilaikyti nuo sovietinės nostalgijos skatinimo ar totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų pateisinimo. Visame pasaulyje būtų nesuprantama, jei „Adidas“ pagamintų teminę drabužių liniją su nacistine simbolika, tačiau kažkodėl užsimerkiama prieš Sovietų Sąjungos ženklus. Esu įsitikinusi, kad yra ir kitų būdų, kaip švęsti sporto laimėjimus, o ne šlovinti režimą, atsakingą už milijonų mirtis ir kančias“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kreipimesi pažymima, kad daug Europos šalių ne tik mini totalitarinio režimo aukų atminimą, bet ir yra uždraudusios naudoti sovietinius bei nacių režimo simbolius, todėl TS-LKD vardu prašoma vienos didžiausių sportinės aprangos gamintojos Europoje parodyti atsakomybę ir užtikrinti, kad visi sovietiniai drabužiai būtų pašalinti iš visų „Adidas“ parduotuvių ir susijusių mažmenininkų. Primename, kad įrašai socialiniuose tinkluose pasirodė Lietuvai minint Gedulo ir vilties dieną, kai pagerbiamos NKVD – Sovietų Sąjungos represinės žinybos – vykdytų trėmimų aukos. Parlamentarai savo kreipimesi atkreipia korporacijos dėmesį, kad vien Lietuvoje 1941 m. birželio 14–18 d. į Sibirą, gyvuliniuose vagonuose, buvo ištremta per 18 500 žmonių: moterų, senjorų, vaikų ir kūdikių. Tai buvo pirmoji iš 35 sovietinio režimo vėliau įvykdytų trėmimo operacijų. Stalino valdymo metu, 1940–1953 m., beveik 300 000 žmonių buvo ištremti iš Lietuvos arba įkalinti gulaguose – priverstinio darbo stovyklose, o 20 000 pasipriešinimo dalyvių ir jų rėmėjų – nužudyti. Sovietų represijos prieš Baltijos šalis tęsėsi visą okupacijos laikotarpį.
Tiesioginiai seniūnų rinkimai. Seimas pritarė Seniūnų rinkimų įstatymo projektui ir Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kurios numato, kad pirmieji tiesioginiai seniūnų rinkimai vyktų kartu su 2020 m. Seimo rinkimais. Šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai, skiriami konkurso tvarka. Atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, teikiamu projektu siūloma keisti seniūnų rinkimų tvarką ir numatyti, kad seniūnai būtų renkami tiesioginiuose rinkimuose 4 metų kadencijai. Seniūną į pareigas rinktų atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisę. Seniūnai būtų renkami 4 metų kadencijai, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Teikiami ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad seniūnas yra valstybės politikas. Pritarta bendru sutarimu paskirti šio projekto tolimesnį svarstymą Seimo posėdyje VII (rudens) sesijoje.
Dėl su Rusija susijusių įmonių dalyvavimo Lietuvos kariuomenės pirkimuose. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį dėl su Rusija susijusių įmonių dalyvavimo Lietuvos kariuomenės pirkimuose. Viešojoje erdvėje pasirodė straipsnis, kuriame rašoma apie tai, kad Lietuvos kariuomenės rusiškų sraigtasparnių Mi-8 kapitalinio ir atsarginių dalių tiekimo viešuosius pirkimus laimi galimai su Rusijos institucijomis ir karine pramone susijusi aviacijos kompanija „AviaBaltika“. Seimo narys atkreipia dėmesį, kad aviacijos kompanija „AviaBaltika“ nėra vienintelė su Rusijos institucijomis susijusi įmonė, kuri laimi Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų konkursus. Užsakymų yra gavusios ir dviejų Lietuvos verslo grupių – „Novikontas“ ir „Garant Group“ – įmonės, kurios taip pat dalyvauja Rusijos valstybiniuose pirkimuose. Laimėti pirkimų konkursai apima ir sandorius su Rusijos Federacijos Federaline saugumo tarnyba, kurie finansuoti Rusijos gynybos biudžeto lėšomis.
„Lietuvos įmonių sandoriai su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu gali būti rizikingi patiems verslininkams. Rusija, suteikdama galimybę Lietuvos verslui, ypač tam, kuris Lietuvoje turi sandorių su kariuomene, gauti valstybinių užsakymų, gali mėginti siekti kitų tikslų – verbuoti verslininkus, per juos daryti įtaką ar rinkti informaciją“, – teigia L. Kasčiūnas. Seimo narys kreipimesi ministro klausia, ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi ar ketina parengti kokį nors veiksmų planą, kad su Rusija strategiškai svarbiose srityse susijusios įmonės negalėtų gauti krašto apsaugos sistemos projektų ir įsigijimų. „Jei toks veiksmų planas yra numatomas, prašau ministro pateikti informaciją, kada jis bus parengtas ir pristatytas. Jei tokio veiksmų plano ministerija nėra numačiusi, prašau paaiškinti, kokiais motyvais vadovaujantis jį rengti yra atsisakoma“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.