Prisiekė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Liepos 12 d. Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Respublikos Prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgijo visus Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai.
Inauguracinėje kalboje G. Nausėda pabrėžė, kad Prezidento priesaikos žodžiai yra jo asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei. „Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera“, – tvirtino naujasis šalies vadovas. G. Nausėdos įsitikinimu, Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, teisėsaugos sistema būt
ų apsaugota nuo politikų įtakos, teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, o iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.
Prezidentas, iškeldamas Gerovės valstybės idėją, išskyrė penkis esminius šalies rodiklius: pajamų nelygybės mažinimas, biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 iki 35 proc. BVP, regioninės atskirties mažinimas, efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas ir švietimo kokybės pažanga. „Būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais. Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas, viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei“, – teigė G. Nausėda.
Nutraukti pažadų dalijimo taktiką. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, linkėdami vizito Lenkijoje metu nebesivadovauti nepagrįstų pažadų dalijimo politika. Kreipimesi Seimo nariai sveikina Prezidento pasirinkimą pirmajam vizitui vykti į Lenkiją. Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės svarba yra akivaizdi – tai mūsų „langas“ į didesnę energetinę nepriklausomybę ir strateginę – infrastruktūrinę integraciją su Vakarais bei atrama, stabdant Rusijos imperines ambicijas.
Pasak P. Saudargo, Lietuvos atstovai nuo pat 1994 m. draugystės sutarties pasirašymo nuolat dalijo Lenkijai pažadus: dėl asmenvardžių, vietovardžių, švietimo ir pan. „Tokius pažadus dalijo tiek prezidentai, tiek premjerai, tiek užsienio reikalų ministrai ar Seimo narių delegacijos. <…> Nepamatuotų pažadų dalijimas sukūrė lūkesčius Lenkijoje, o pažadų netesėjimas komplikavo dvišalius santykius“, – pažymėjo P. Saudargas. Rinkimų kampanijos metu iš Prezidento išgirdome labai aiškią ir ne kartą pakartotą nuostatą, kad J. E. palaiko asmenvardžių rašybą lotyniškais rašmenimis antrajame paso puslapyje ir tai, kad būtent ši pozicija atitinka visus tarptautinius reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. „Tokia nuostata nesutrukdė Prezidentui pelnyti rinkėjų simpatijas net lenkakalbiuose Lietuvos regionuose, kur antrajame rinkimų rate palaikymą išreiškė daugiau nei 90 proc. balso teisę turinčių vietos gyventojų, – pabrėžė Seimo narys. – Artėjantis Prezidento vizitas į Lenkiją – istorinė galimybė nutraukti šią nepagrįstų pažadų dalijimo politiką, išbraukti šiuos klausimus iš dvišalės darbotvarkės ir taip atversti naują santykių puslapį.“
Žlugo dar vienas Rusijos bandymas „perrašyti istoriją“. Lietuvos Respublikos Seimo delegacija dalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos metinėje sesijoje Liuksemburge. Ši sesija ypač sėkminga Lietuvos delegacijai. Buvo priimta Seimo narės Rūtos Miliūtės pateikta rezoliucija apie energetinį saugumą regione. Sutelktomis delegacijos jėgomis pavyko pasiekti dar vieną rimtą pergalę. ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vyko eilinis Rusijos bandymas perrašyti ir monopolizuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir diskredituoti šalių, patyrusių sovietinę okupaciją, valstybingumą. Rusijos delegacijos rezoliucija, pavadinta „Kova su ksenofobija, agresyviu nacionalizmu ir netolerancija“, aiškiai nukreipta prieš Baltijos ir kitas šalis, patyrusias SSRS vykdytą okupacinę politiką.
Rusijos atstovai Baltijos šalių nacionalinių išsilaisvinimo judėjimų dalyvius bando sieti su nacių režimu. Visomis progomis siekiama diskredituoti Baltijos šalyse rodomą pagarbą nacionalinių išsilaisvinimo kovų dalyviams. Rezoliucijoje buvo siekiama įtvirtinti reikalavimą mokyti mokyklose istorijos, kalbant tik apie nacizmo ir fašizmo ideologijos žalą, neminint stalinizmo režimo aukų, o sovietinių paminklų griovimą ar perkėlimą pripažinti rasizmo, rasinės diskriminacijos ir ksenofobijos išraiškomis.
Po R. Miliūtės kalbos apie komunizmo aukas ir masinius trėmimus, apstulbino Rusijos delegacijos atstovo bandymas pateisinti trėmimus: „Taip, tai tiesa, mes pripažįstame istorinį faktą, kad buvome priversti deportuoti kai kurią dalį gyventojų, ne tas sumas ir kiekius, apie kuriuos kalbama, todėl, kad kai kas iš kolaborantų palaikė fašistinius režimus, kurie naikino savo bendratautiečius, tai faktas.“ Lietuvos delegacijai pavyko sutelkti Parlamentinės Asamblėjos narius ir atmesti šią rezoliuciją. JAV, Didžiosios Britanijos, Ukrainos atstovai palaikė Lietuvos delegacijos poziciją, kad nacizmo ir komunizmo nusikaltimai turi būti traktuojami vienodai.
Dar viena pergalė – Laurynas Kasčiūnas metams išrinktas ESBO PA Politinių klausimų ir saugumo komiteto pagrindiniu pranešėju. Tai labai aukšta pozicija, reiškianti tarptautinį politiko ir kartu šalies parlamentinės diplomatijos pripažinimą. Pagrindinė pranešėjo užduotis – parengti metinį ESBO PA komiteto pranešimą svarbiausiais viso ESBO regiono saugumo klausimais. Tai yra galimybė Lietuvai daryti įtaką regiono saugumo darbotvarkei.
Seimas 2020-uosius paskelbė E. Šimkūnaitės metais. Šį sprendimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 100 metų, kai gimė habilituota biologijos mokslų daktarė E. Šimkūnaitė. Kaip pabrėžiama priimtame dokumente, E. Šimkūnaitė išstudijavo ir moksliškai aprašė daug vaistažolinių augalų, gebėjo lyginti lietuvių vaistažolininkystės ir liaudies medicinos patirtį.
Taip siekiama skatinti Lietuvos visuomenę domėtis vaistiniais augalais. Priimtu nutarimu Vyriausybei siūloma iki 2019 m. spalio 1 d. parengti ir patvirtinti E. Šimkūnaitės metų minėjimo programą ir kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Darbdaviai privalės nurodyti siūlomą darbo užmokestį. Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis nutarta darbdavius įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį. Pagal priimtus pakeitimus, darbdavys, skelbdamas darbo skelbimą, privalės nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos ar pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
Pasak naujų nuostatų iniciatorių, tai paskatins darbdavių socialinę atsakomybę ir sustiprins darbuotojo derybinę galią. „Tyrimai rodo, kad daug darbuotojų iš karto priima pirmą darbdavio pasiūlymą ir visai nesidera dėl atlyginimo. Personalo konsultacijų bendrovės „Korn Ferry Hay Group“ tyrimo duomenimis, nors šiuo metu JAV, kaip ir Lietuvoje, darbo rinkos sąlygos yra palankesnės darbuotojui, 64 proc. žmonių teigia, kad, prieš pradėdami dirbti, jie iš karto sutiko su siūloma alga“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Kaip tvirtina pasiūlymo rengėjai, tikėtina, kad jei žmogus, prieš ateidamas į pirmą darbo pokalbį, turės daugiau informacijos, jis bus geriau pasirengęs deryboms.
Pritarta Valdemaro Rupšio kandidatūrai į Lietuvos kariuomenės vado pareigas. Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. liepos 15 d. dekretą, nutarė pritarti Valdemaro Rupšio skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu. Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis pažymėjo: „Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją, tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse kario rengimo institucijose. Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą generolas majoras V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“. Karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu, o nuo 2016 m. yra didžiausių Lietuvos kariuomenės pajėgų – Sausumos pajėgų – vadas.“ Naujojo kariuomenės vado, anot P. Mačiulio, laukia svarbūs tęsiami darbai, susiję su kariuomenės modernizavimu ir bendradarbiavimo su sąjungininkais stiprinimu.
Kartu Seimas pritarė Jono Vytauto Žuko atleidimui iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų. Kariuomenės vado generolo leitenanto J. V. Žuko kadencija baigiasi liepos 24-ąją.