Eurostato duomenimis, pernai beveik penktadalis (19,4 proc.) Europos Sąjungos gyventojų buvo vyresni nei 65 metų amžiaus. Prognozuojama, kad 2070 m. jų dalis bus dar didesnė ir sieks 29 proc. Lietuvoje tokių gyventojų jau šių metų pradžioje buvo daugiau nei pusė milijono.
Visuomenė sparčiai sensta. Tai sveikatos apsaugos sistemai kelia sudėtingus išbandymus, todėl mokslo svarba, sprendžiant šiuolaikines visuomenės sveikatos problemas, – ypač didelė.
Ypatingą reikšmę įgijo biomedicininė inžinerija, kuri, pasak Švedijos Lundo universiteto profesoriaus Leifo Sörnmo, per pastaruosius dešimtmečius lėmė daugybę svarbių pokyčių, gerinant žmonių gyvenimo kokybę. Jis tikina, kad biomedicininė inžinerija ne tik palengvina skirtingų pacientų grupių kasdienybę, bet ir siūlo efektyvesnius ligų diagnozavimo bei gydymo būdus. Kompiuterinis tomografas, magnetinio rezonanso aparatas, širdies stimuliatoriai, dirbtinės galūnės, išmanieji sveikatos stebėsenos prietaisai – pastarojo laikmečio laimėjimai.
Prof. L. Sörnmo yra pasaulinio lygio mokslininkas, jau daugiau kaip 38 metus plėtojantis biomedicininės inžinerijos technologijas. Jam priklauso 11 Europos ir JAV patentų. Profesorius taip pat yra trijų biomedicininės inžinerijos inovacijas kuriančių įmonių įkūrėjas. Lundo universitete jis įkūrė Biomedicininės inžinerijos katedrą ir Medicinos technologijų vientisųjų studijų (5 metų trukmės) programą, kuri Švedijoje yra ypač populiari. Šių metų gegužę jis tapo Kauno technologijos universiteto garbės daktaru. Šis vardas jam suteiktas už daugiau nei dvidešimt metų besitęsiančią partnerystę su universitetu.
„Nuo pat mūsų bendradarbiavimo pradžios užsimezgė glaudūs ryšiai, davę gražių ir prasmingų rezultatų“, – sakė naujasis KTU garbės daktaras. Profesorius reikšmingai prisidėjo įkuriant, kuriant ir plėtojant biomedicininės inžinerijos mokslo ir studijų kryptį Kauno technologijos universitete (KTU). Tokias studijas Lietuvoje KTU pasiūlė vienas iš pirmųjų.
KTU garbės daktaro vardas Jums suteiktas už ilgametę partnerystę vykdant mokslinius tyrimus ir ugdant jaunuosius biomedicininės inžinerijos srities mokslininkus. Ką Jums asmeniškai reiškia toks įvertinimas? – paklausėme L. Sörnmo.
Esu labai dėkingas Kauno technologijos universitetui už šį man suteiktą laipsnį. Bendradarbiaudamas su KTU, turėjau galimybę dirbti drauge su daugeliu puikių mokslininkų Biomedicininės inžinerijos institute. Bendradarbiavimas, prasidėjęs prieš daugiau nei du dešimtmečius, pastaraisiais metais dar labiau sustiprėjo. Mūsų bendrų tyrimų rezultatai leido gauti naujų žinių skaitmeninių biomedicininių signalų apdorojimo srityje, ypač plėtojant technologijas, leidžiančias geriau suprasti širdies aritmijas. Džiugu, kad pasiektais moksliniais rezultatais domisi ir tarptautinė mokslininkų bendruomenė.
Biomedicininės inžinerijos srityje turite daug patirties. Kokius pokyčius įvardintumėte kaip svarbiausius visuomenei?
Biomedicininė inžinerija yra plati tarpdisciplininė sritis, kurioje įvyko daugybė svarbių pokyčių, padėjusių pagerinti daugelio pacientų grupių gyvenimo kokybę. Duomenų saugojimo technologijų pažanga suteikė galimybę lengvai ir paprastai išsaugoti ir gauti pacientų duomenis, tarp jų ir biomedicininių signalų bei vaizdų, itin palengvinančių ligų diagnozavimą. Tai, kas anksčiau buvo laikoma nevaldomo kiekio informacija, šiandien puikiai kontroliuojama ne tik dėl duomenų saugojimo technologijų, bet ir dėl metodų, palengvinančių gauti gydytojams svarbią informaciją.
Kitas reikšmingas pasikeitimas yra tai, kad šiuolaikinius biomedicininės inžinerijos mokslinius tyrimus atlieka mokslininkai, turintys stiprius žmogaus psichologijos žinių pagrindus. Kai XX a. aštuntajame dešimtmetyje pradėjau biomedicininės inžinerijos tyrimus, dauguma tyrėjų buvo baigę tik elektros inžinerijos programą, todėl jiems labai trūko psichologijos žinių.
Kokie pagrindiniai biomedicininės inžinerijos iššūkiai, su kuriais susiduriama šiandien?
Mano nagrinėjamoje srityje, pavyzdžiui, biomedicininių signalų apdorojime, ypač padidėjęs nešiojamųjų prietaisų naudojimas reiškia, kad, atliekant mokslinius tyrimus, svarbu sutelkti dėmesį į tai, kaip užtikrinti, kad gauto signalo analizė būtų patikima, esant prastai signalo kokybei. Kitaip padidėja rizika pateikti neteisingus rezultatus. Kitas išbandymas – sukurti priemones ir metodus ankstyvam ligų nustatymui, kad gydymas galėtų būti pradėtas ankstyvoje stadijoje. Tai ypač svarbu kalbant apie tokias ligas, kaip prieširdžių virpėjimas, Alzheimerio liga ir daugelis kitų.
Kuo įdomi biomedicininė inžinerija? Kaip paskatintumėte abejojantį, ar studijuoti šioje srityje, pasirinkti būtent biomedicinos inžinerijos studijas?
Biomedicininė inžinerija apima daug įdomių aspektų – nuo etikos iki matematinio modeliavimo. Biomedicininė inžinerija dirba žmonėms: siekiama, kad ligų diagnozavimas taptų tikslesnis, gydymas – efektyvesnis, o gyvenimo kokybė – geresnė. Yra daug studentų, kurie būtent dėl šių priežasčių yra motyvuoti studijuoti biomedicininę inžineriją.
Su KTU bendradarbiaujate nuo 1997-ųjų. Tai daugiau nei dvidešimtmetis. Kas per tą laiką labiausiai pasikeitė universitete?
Nuo to laiko KTU Biomedicininės inžinerijos institutas patyrė įspūdingą evoliuciją. Čia atliekami tyrimai tapo konkurencingi tarptautiniu mastu, buvo sukurtos ir pradėtos įgyvendinti stiprios studijų programos. Be to, universitete tyrimams buvo gerai pritaikytos naujos priemonės ir įrenginiai.
Kaip toli biomedicinos inžinerijos srityje pažengė Lietuva, lyginant su kitomis Europos šalimis?
Lietuva biomedicininės inžinerijos srityje padarė didelę pažangą, o kelios mokslinių tyrimų sritys yra gerai žinomos ir už šalies ribų. Panaši situacija ir Lietuvos biomedicininės inžinerijos pramonėje – ji taip pat stipriai pažengusi į priekį.
Biomedicinos inžinerija – sparčiai auganti sritis. Žvelgiant į ateitį, kokius pasikeitimus šioje srityje stebėsime, pavyzdžiui, po 20 metų?
Tai sunkus klausimas… Tikriausiai bus dar daugiau prietaisų ir programėlių vartotojams, skirtų stebėti jų sveikatos būklę. Idėja medicininį gydymą pritaikyti konkrečiam asmeniui, t. y. vadinamoji personalizuota medicina, kurioje remiamasi asmeninės fiziologinės sistemos modeliavimu ir simuliavimu, greičiausiai po 20 metų jau bus labai paplitusi. Be to, medicinai papildomų privalumų suteikia dirbtinis intelektas, kuris padeda suprasti ir įvertinti taikyto gydymo ir gautų rezultatų santykį. Tačiau yra ir etinių problemų, kurios turi būti atidžiai išnagrinėtos, prieš šioje srityje taikant dirbtinio intelekto sprendimus.
Erika Paliulytė