Tarptautinio tyrimo duomenys. Tyrimas parodė, kad Lietuvos mokytojai dažniau nei kolegos kitose šalyse naudoja informacines technologijas, yra atviri pokyčiams Dauguma Lietuvos jaunuolių, kurie kažkada rinkosi būsimą mokytojo profesiją, ją rinkosi sąmoningai, vildamiesi padaryti teigiamą įtaką mokiniams. Palyginti su vidurkiu šalių, dalyvavusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime, Lietuvos mokyklose dirba daug daugiau mokytojų moterų ir mažiau mokyklų vadovių, daug vyresnio amžiaus pedagogų, tačiau Lietuva išsiskiria pozityviu požiūriu į kolegų bendradarbiavimą mokyklose, vyraujančia mokytojų kolegų pagalba vienas kitam, gana pažangiais mokymo metodais, aktyvesniu nei kitose šalyse informacinių technologijų naudojimu. Tai atskleidė tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas (angl. TALIS), kurio rezultatai šiandien tuo pačiu metu skelbiami visose tyrime dalyvavusiose šalyse.
TALIS – tai didelės apimties mokytojų, mokyklų vadovų ir mokymosi aplinkos mokyklose tyrimas, atliekamas EBPO. „Šis tyrimas – tai galimybė įvertinti mokytojų motyvaciją, bendradarbiavimą mokyklose, taikomus ugdymo metodus, kaip patys mokytojai tai mato ir vertina. Rezultatai pozityvūs, džiugina, kad Lietuvos mokytojai yra bendradarbiaujantys, padedantys kolegoms, pozityviai vertina santykius mokyklose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Iš tyrimo ataskaitos paaiškėjo, kad mokytojo profesija buvo pirmasis prioritetas renkantis profesiją 80 proc. mokytojų Lietuvoje ir 67 proc. mokytojų šalyse, dalyvaujančiose EBPO TALIS tyrime. Atsakydami į klausimą, kodėl jie pasirinko šią profesiją, mažiausiai 86 proc. mokytojų Lietuvoje kaip pagrindinę motyvaciją nurodė galimybę daryti įtaką vaikų auklėjimui ar prisidėti prie visuomenės gerovės.
Lietuvoje mokytojų amžiaus vidurkis yra 50 metų. Šalyse, dalyvaujančiose TALIS tyrime, – 44 metai. Lietuvoje 57 proc. mokyklų vadovų yra moterys, palyginti su 85 proc. mokytojų moterų. EBPO šalių mokyklų vadovų moterų vidurkis yra 47 proc., o tarp mokytojų moterys sudaro 68 proc.
Per tyrimą buvo vertinama atmosfera klasėse. Lietuvoje santykiai tarp mokinių ir mokytojų yra pozityvūs – 96 proc. mokytojų sutinka, kad mokiniai ir mokytojai sutaria gerai. 18 proc. mokyklų vadovų nurodo reguliarias patyčias tarp mokinių. Šiuo rodikliu nedaug skiriamės nuo EBPO vidurkio (14 %). Didžioji dauguma mokytojų ir mokyklų vadovų apibūdina savo kolegas kaip atvirus pokyčiams, o mokyklą kaip vietą, kurioje galima užsiimti inovatyvia veikla. Lietuvoje 84 proc. mokytojų nurodė, kad jie ir jų kolegos palaiko vienas kitą. Šis rodiklis aukštesnis nei jo vidurkis EBPO šalyse (78 %).
Vienas iš tyrimo klausimų – ką mokytojai veikia klasėje. Lietuvoje vidutiniškai 85 proc. įprastos pamokos laiko skiriama mokymui ir mokymuisi – kas yra daugiau nei EBPO vidurkis (78 %). Per paskutiniuosius 5–10 metų apie pusėje EBPO šalių, dalyvaujančių tyrime, per pamoką mokymui ir mokymuisi skiriamas laikas trumpėjo, o Lietuvoje pailgėjo 2 procentiniais punktais.
Lietuvoje, kaip ir kitose EBPO šalyse, daugiausiai naudojamos veiklos, skirtos pagerinti klasės valdymą ir mokymo aiškumą. Pavyzdžiui, Lietuvoje 91 proc. mokytojų nurodo, kad dažnai mokiniams aiškina, kaip nauja medžiaga siejasi su jau išmokta (EBPO vidurkis 84 %), tačiau 53 proc. mokytojų pripažįsta, kad dažnai tenka raminti triukšmaujančius mokinius, nors šis rodiklis gerokai žemesnis nei EBPO vidurkis (65 %).
Ugdymo praktika, susijusi su pažintiniais procesais, kurie yra svarbūs mokinių mokymuisi, yra mažiau paplitusi – šiuos metodus taiko apie pusė mokytojų EBPO šalyse. Lietuvoje net 69 proc. mokytojų dažnai prašo mokinių, kad jie patys priimtų sprendimus, pasirinktų sudėtingesnės užduoties sprendimo būdą (EBPO šalių vidurkis – 45 %). Lietuvoje vidutiniškai 62 proc. mokytojų dažnai arba visada sudaro sąlygas mokiniams naudotis IKT įgyvendinant projektus ar dirbant pamokoje. Tai yra daugiau nei vidutiniškai EBPO šalyse (53 %).
Lietuvoje vidutiniškai 11 proc. mokytojų dirba klasėse, kuriose mažiausiai 10 proc. mokinių turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai yra kur kas mažiau negu EBPO šalių vidurkis – 27 proc. Lietuvos mokytojai gana gerai įvertino savo profesinį pasirengimą per studijas. Studijų metais 82 proc. mokytojų Lietuvoje buvo mokomi dalyko turinio, pedagogikos ir darbo klasėje metodikos – šis rodiklis yra aukštesnis nei vidutinis rodiklis EBPO šalyse (79 %). Lietuvoje įprasta, kad mokytojai ir mokyklų vadovai dalyvauja profesinio tobulinimosi mokymuose. Per vienerius metus iki šio tyrimo 99 proc. mokytojų ir 100 proc. mokyklų vadovų dalyvavo mažiausiai vieneriuose mokymuose (EBPO vidurkis atitinkamai 94 ir 99 %). Tyrimas parodė, kad mokytojai Lietuvoje yra patenkinti kvalifikacijos tobulinimo mokymais – 89 proc. jų teigia, kad mokymai turėjo teigiamos įtakos jų praktikai. Šis procentas yra didesnis nei EBPO šalyse (82 %).
Per TALIS tyrimą apklausti pagrindinio ugdymo mokytojai ir jų mokyklų vadovai valstybinėse ir privačiose mokyklose. Apie 250 000 mokytojų atsakė į tyrimo klausimus, atstovaudami daugiau kaip 8 mln. mokytojų 48 šalyse. Lietuvoje TALIS klausimynus užpildė 3 759 pagrindinio ugdymo mokytojai ir 195 mokyklų vadovai. Šiandien visose TALIS tyrime dalyvaujančiose šalyse paskelbta pirmoji tyrimo ataskaitos dalis. Antroji – „Mokytojai ir mokyklų vadovai – vertinami profesionalai“ bus paskelbta 2020 m. pradžioje, joje bus išskleidžiamos temos apie mokytojo ir mokyklos vadovo profesijos prestižą, karjeros galimybes, bendradarbiavimo kultūrą, atsakomybę, savarankiškumą.
Tyrimo ataskaita: https://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tyrimai-ir-analizes/tarptautiniai-tyrimai
Nuo 2021 m. siūloma suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems. Vyriausybės posėdyje pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems – pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tokia nuostata įsigaliotų Seimui priėmus Vyriausybės teikimą keisti Mokslo ir studijų įstatymą.
„Priėmimo kriterijų suvienodinimas keltų visiems stojantiesiems tuos pačius kokybinius reikalavimus, nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio. Tai būtų akademiškai ir socialiai teisingas žingsnis, sudarantis geresnes sąlygas kokybiškam darbui tiek studentams, tiek dėstytojams “, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas pabrėžia, kad labai svarbu, jog studijuoti ateitų studijoms pasiruošę studentai. „Tinkamai pasirengę ir gerus rezultatus demonstruojantys studentai yra viena kertinių studijų kokybės sąlygų, o minimalūs reikalavimai neturėtų skirtis vien dėl stojančiųjų galimybių mokėti už savo studijas. Be to, aukštą pridėtinę vertę kuriantys studentai yra mūsų valstybės interesas, tad tokį sprendimą vertiname kaip logišką ir sveikintiną“, – sako prof. A. Žukauskas.
Lietuvos kolegijų direktorių asociacijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas taip pat akcentuoja vienodas sąlygas visiems stojantiesiems. „Visi – tiek studijuojantieji valstybės lėšomis, tiek mokantieji už studijas – mokosi tose pačiose auditorijose ir gauna vienodus diplomus. Absoliuti dauguma kolegijų ir dabar taiko vienodus priėmimo kriterijus visiems stojantiesiems, patekimo į aukštąjį mokslą galimybė turi priklausyti studento pasirengimo sėkmingai studijuoti, o ne nuo pasirinkto studijų finansavimo pobūdžio“, – pabrėžia N. Varnas.
Šiuo metu stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas taikomi nevienodi stojimo reikalavimai. Pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą jie kur kas aukštesni – jie turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus. O norintiems mokėti už studijas savo lėšomis pakanka tik vieno valstybinio brandos egzamino.
Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, visi 2021 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamą. Stojantiesiems į menų studijas būtų padaryta išimtis – jiems nereikėtų laikyti matematikos egzamino.
Stojant į universitetus, brandos egzaminų ir atestato metinių įvertinimų vidurkiai turėtų būti ne žemesni nei pagrindinis vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis, stojant į kolegijas – ne žemesni nei patenkinamas vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis. Šie lygiai bus nustatyti Švietimo įstatyme.
Seimui priėmus šiuos Vyriausybės siūlomus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, suvienodinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas būtų taikomi nuo 2021 m.