Ministerija inicijuoja visos dienos mokyklos plėtrą. Praėjusiais mokslo metais 38 Lietuvos mokyklose sėkmingai išbandytas visos dienos mokyklos modelis. Tėvų darbo metu pradinukais iki 17 ar net iki 19 val. rūpinosi pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai. Vaikai mokykloje ne tik buvo prižiūrimi ir galėjo paruošti pamokas, bet ir lankyti įvairius būrelius, sportuoti, pažaisti ir ramiai pailsėti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) inicijuoja visos dienos mokyklos plėtrą.
Šiais mokslo metais pagal ministerijos parengtas rekomendacijas išbandytas visos dienos mokyklos modelis patvirtino, kad tai yra veiksmingas būdas plėtoti koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams ir šeimoms pasiūlą, spręsti vaikų ugdymo, socializacijos, taip pat tėvų darbo ir šeimos pareigų derinimo klausimus. Mokyklos, dirbusios pagal visos dienos mokyklos modelį, pasiekė reikšmingų rezultatų: pagerėjo mokinių pasiekimai, ypač mokinių individuali pažanga. Mokiniams sudarytos sąlygos rinktis įvairesnius ugdymosi metodus, organizuojant ugdymą labiau atsižvelgta į mokinių individualius poreikius, padidėjo mokymosi ir švietimo pagalbos prieinamumas, daugiau laiko skirta mokinių fiziniam aktyvumui ir sveikatos įgūdžiams ugdyti.
Taip pat pagerėjo mokyklos bendruomenės – tėvų ir mokytojų – bendradarbiavimas ugdymo procese, kokybiškiau ugdomos mokinių socialinės ir emocinės kompetencijos, pagerėjo mokinių savijauta ir mokyklos mikroklimatas. Visos dienos mokykla padėjo jautriausioms mokinių grupėms – socialinę riziką patiriantiems, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems, sugrįžtantiems iš užsienio vaikams: dauguma mokyklų įtraukė šių grupių vaikus į visos dienos mokyklos veiklas.
Modelio išbandymas parodė, kad visos dienos mokykla gali sėkmingai veikti taikydama skirtingus organizavimo ir socialinės partnerystės būdus – mokykloje kartu su vaikų dienos centru, mokykloje-daugiafunkciame centre, mokyklai bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos priežiūros biurais, socialinėmis, kultūros, neformaliojo vaikų švietimo įstaigomis veikiančiomis šalia mokyklos – panaudojant kultūros pasą ar kitus išteklius.
Mokykloms didžiausius iššūkius kėlė maitinimo organizavimas, transporto tvarkaraščių suderinimas, patalpų pritaikymas ugdymui visą dieną. Sėkmingai spręsti visos dienos bandomųjų mokyklų problemas padėjo savivaldybės: dalis savivaldybių finansavo pavakarius visiems visos dienos mokyklą lankantiems mokiniams, padėjo suderinti mokinių vežiojimo grafikus, skyrė lėšų patalpoms pritaikyti. Visos dienos mokyklos veiklos planavimo, organizavimo, patalpų pritaikymo klausimais mokyklas konsultavo ekspertų grupė: edukologai, mokyklų veiklos tobulinimo, švietimo vadybos ekspertai, visuomenės sveikatos specialistas, architektas. ŠMSM finansavo 34 mokytojų padėjėjų etatus.
Įvertinę visos dienos mokyklos modelio bandyme dalyvavusių mokyklų patirtį ir rezultatus, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Kultūros ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, tėvų organizacijų atstovai bendrame liepos 11 d. ŠMSM organizuotame susitikime sutarė, kad visos dienos mokykla yra puiki priemonė sudaryti lygias galimybes visiems vaikams naudotis švietimo, socialinėmis, sveikatos priežiūros ir kultūros paslaugomis ir turi būti plečiama telkiant ir koordinuojant savivaldybėse skirtingų sričių paslaugas bei išteklius.
Susitikime aptartas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus savivaldybėse vaidmuo kuriant visos dienos mokyklą. Jis atlieka paslaugų vaikams ir jų tėvams, globėjams poreikio ir esamos pasiūlos savivaldybėje analizę ir, remdamasis ja, gali inicijuoti visos dienos mokyklos kūrimą, taip užtikrinti koordinuotai teikiamų paslaugų poreikio patenkinimą sprendžiant vaikų ugdymo, socializacijos ir jų tėvų problemas.
ŠMSM skatina savivaldybes glaudžiai bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis ministerijomis ieškant būdų pritraukti reikalingus išteklius, sutelktai ir veiksmingai juos naudoti kuriant visos dienos mokyklas, į paslaugų teikimą įtraukiant ir nevalstybinio sektoriaus atstovus. Į pagalbą savivaldybėms ir mokykloms ŠMSM užsakymu yra sukurtos „Metodinės rekomendacijos visos dienos mokyklai kurti“, kuriose apibendrinta visos dienos mokyklos bandomajame projekte dalyvavusių mokyklų geroji patirtis, pateikti pasiūlymai, kaip kurti visos dienos mokyklą. Šias rekomendacijas galima rasti interneto svetainėje https://duomenys.ugdome.lt/?/tinklai/vdm/med=154/892.
Tarptautinė fizikos olimpiada. Lietuvoje kitais metais vyks išskirtinis mokslo renginys – Tarptautinė fizikos olimpiada. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktorius Algirdas Sakevičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl šios olimpiados organizavimo Lietuvoje 2020 m. liepos 18–26 d.
Į Vilniuje vyksiančią 51-ąją tarptautinę olimpiadą atvyks komandos iš viso pasaulio. Tikimasi sulaukti delegacijų iš maždaug 90-ies valstybių. Į olimpiadą atvyks apie 450 mokinių, daugiau nei 300 komandų vadovų ir stebėtojų bei apie 200 lietuvių mokslininkų, savanorių ir organizatorių.„Jau kitų metų vasarą į Lietuvą atvyks jaunieji fizikos genijai iš viso pasaulio. Džiaugiamės galėdami organizuoti tokio masto renginį, kartu jaučiame atsakomybę užtikrinti kuo geriausias sąlygas olimpiados dalyviams – gabiems ir talentingiems vaikams, jų mokytojams. Linkiu visiems gero pasiruošimo, sėkmingo ir įdomaus būsimo fizikos žinių taikymo“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Devynioms dienoms į mūsų šalį susirinkę viso pasaulio jaunieji fizikai spręs Lietuvos mokslininkų paruoštas teorines ir eksperimentines užduotis, susipažins su Lietuva ir jos kultūra. Komandų vadovai diskutuos apie uždavinius, vers juos į savo kalbas, dalyvaus Tarptautinės tarybos susirinkimuose.
Tarptautinė fizikos olimpiada – didžiausias pasaulio mokinių fizikos renginys, leidžiantis jauniesiems fizikams pasitikrinti šios srities mokymosi rezultatus, susirasti draugų iš įvairių šalių, įkvepiantis toliau mokytis fizikos ir rinktis studijas. Tarptautinę fizikos olimpiadą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Vilniaus universitetas. Olimpiados partneriai – Vilniaus kolegija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Druskininkų savivaldybė.
1989 m. Lenkijoje įvykusioje Tarptautinėje fizikos olimpiadoje Lietuvos komanda buvo pakviesta dalyvauti viešnios teisėmis, o nuo 1992 m. dalyvauja kaip oficiali komanda. Per tą laiką Lietuvos mokiniai olimpiadoje iškovojo 2 aukso, 13 sidabro, 36 bronzos medalius ir 41 pagyrimo raštą, o olimpiada išsiplėtė į renginį, vienijantį daugiau nei 90 šalių mokinius, mokytojus ir fizikus.
Nauja lituanistinio švietimo programa. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino Lituanistinio švietimo integruotą programą, kuria galės naudotis užsienyje esančios lituanistinės mokyklos. Programa ypač naudinga tiems, kurie planuoja grįžti į Lietuvą, kadangi padės geriau pasiruošti integruotis į lietuvišką švietimo sistemą.
Programa skirta ugdyti vaikus nuo dvejų iki šešiolikos metų amžiaus. Ją sudaro keturios dalys pagal ugdymo pakopas: ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo dalis. Užsienio lietuviams ji padės išmokti ar pasitobulinti lietuvių kalbą, ugdytis pilietiškumą, susipažinti su valstybės istorija ir kultūra ir kt. Programoje integruojamas lietuvių kalbos ir socialinis (kultūros, istorijos, geografijos ir pilietiškumo) ugdymas. Ji sudaryta atsižvelgiant į Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, mokinių amžių ir lituanistinio švietimo valandų paskirstymą per metus.
Programoje akcentuojamas, pasinaudojant ir interneto galimybėmis, nuolatinio ryšio su Lietuva palaikymas, tėvų ir vietos lietuvių bendruomenės įtraukimas į bendrus socialinius projektus ir vaikų ugdymą, lituanistinio švietimo įstaigų bendradarbiavimas dalijantis gerąja patirtimi. Nuodugniai aprašoma, kokio amžiaus vaikai ir kaip turėtų mokėti kalbėti, suprasti lietuviškai pagal Bendruosius kalbų metmenis. Kiekvienoje dalyje – nuo ikimokyklinio iki pagrindinio ugdymo – labai nuodugniai aprašoma, ko ir kaip mokyti atitinkamo amžiaus vaikus, kaip juos sudominti, pateikiama daug įvairių edukacinių žaidimų, užduočių pavyzdžių. Lituanistinio švietimo integruotą programą parengė Lietuvos švietimo ekspertai, konsultuodamiesi su lituanistinių mokyklų mokytojais. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimu