Lietuvos moksleivių tiksliųjų ir gamtos mokslų pasiekimai – gerokai prastesni nei pasaulio valstybių vidurkis. To pasekmes valstybė pajunta labai skausmingai: mažėja jaunimo, galinčio aukštosiose mokyklose rinktis technologines, inžinerines ar kitas su tiksliaisiais bei gamtos mokslais susijusias specialybes, kurias ketvirtosios pramonės revoliucijos metu daugelis šalių, įskaitant Lietuvą, laiko prioritetinėmis.
Žvirdauskas
Europos Komisijos duomenimis, jau po metų Europoje yra numatoma 16 mln. laisvų darbo vietų „tiksliukams“. Kaip sudominti vaikus STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) dar mokyklos suole?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas tikina, kad pirmiausia moksleiviams mokymo procesas turi būti įdomus ir patrauklus. Be to, jauniems žmonėms svarbu suprasti ir pamatyti, kaip ir kur gautos žinios gali būti pritaikomos realybėje. „KTU licėjus buvo pirmasis inžinerijos licėjus Lietuvoje. Dar kuriant jį buvo siekiama atkreipti dėmesį, kad nuo mažumės mokiniai galėtų domėtis technologijomis – labiau konceptualizuotai ir profesionaliai“, – sako jis.
Anot Dainiaus Žvirdausko, mokyklos turėtų bendradarbiauti ne tik su kitomis mokyklomis, bet ir universitetais bei inovatyviomis verslo ir pramonės įmonėmis, kurių dėka moksleiviai susipažįsta su realia veikla ir susidomi šia sritimi. Apie tai, kaip sudominti moksleivius tiksliaisiais mokslais, kuo šiame procese svarbus universitetų ir įmonių vaidmuo bei kaip prie to gali prisidėti mokytojai, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ D. Žvirdauskas kalbėjo plačiau.
Suvokiama bendradarbiavimo svarba
KTU Inžinerijos licėjaus direktorius pabrėžė, kad tiek mokyklos, tiek universitetai, tiek ir pati valstybė turėtų būti suinteresuoti sudominti mokinius tiksliaisiais ir gamtos mokslais bei tuo, kaip jie dėstomi. „Universiteto pagrindinis tikslas – turėti gabesnius studentus, motyvuotus, žinančius, ko nori. Tie žmonės, kurie įgyja technologinių mokslų, inžinerijos specialybes, kažkada kuria produktus, kuriuos vėliau parduoda ar Lietuvos, ar užsienio rinkose, o taip gerinama žmonių gyvenimo kokybė“, – teigė D. Žvirdauskas. Pasak jo, tiek Lietuvos pramonininkų konfederacija, tiek Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, tiek pati švietimo sistema – ir bendrojo, ir aukštojo mokslo – jau suvokė, kad tik bendradarbiavimu galima pasiekti aukštų rezultatų: „Toks procesas vyksta, tačiau kaip jį padaryti efektyvų?“
„Įmonės organizuoja įvairias mokyklėles ir taip įtraukia vaikus. Dabar yra ypatinga programuotojų paklausa, todėl tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek kituose miestuose įmonės kuria savo edukacinius centrus – ten vyksta mokymai, vėliau atranka, įvairios varžybos. Nugalėtojai iš karto žino, kad gaus darbą ir solidų atlyginimą kaip pradedančiajam. Mūsų mokykla taip pat jau ketvirti metai organizuoja privalomas inžinerines praktikas įmonėse, – sakė D. Žvirdauskas.
Ko reikia efektyvesniam mokymo procesui?
Laidoje kalbėta ir apie tai, kad didelės įtakos turi ir mokytojai. Jeigu jie geba uždegti moksleivį, motyvuoti, sudominti arba dalyką pateikti kažkaip įdomiau, tikėtina, kad ir moksleiviai labiau susidomės. Anot D. Žvirdausko, labai populiarėja tai, kad mokytojas įgytų antrą specialybę, derančią su pirmąja – tarkim, matematika ir informatika, chemija ir biologija: „Siekiame, kad, pavyzdžiui, inžinerijos pamoką dėstytojų ne vienas mokytojas, todėl nėra atskiro inžinerijos mokytojo. Inžinerijos pamokas pasikeisdami dėsto 6, 7, 8 ar net 9 mokytojai, – sako D. Žvirdauskas. – Jie paskiriami, priklausomai nuo turinio ir tematikos: informatikas dėsto tam tikrą temų ciklą, matematikas – kitą. Taip pateisinamas mokinių akcentuojamas aspektas „Kam man ta teorija ir kur aš pritaikysiu?“ Kalbama, kur tai veikia gyvenime, kur tai galima pritaikyti ir ką su tomis žiniomis padaryti. D. Žvirdauskas atkreipia dėmesį, kad taip gautas žinias mokiniai iš tikrųjų gali konkrečiai realizuoti ir pritaikyti praktikoje, pvz., kurdami inžinerinius projektus.
Reali patirtis dar mokyklos suole – būtina
Anot D. Žvirdausko, gamtos ir tikslieji mokslai iš mokinio reikalauja šiek tiek padidintos koncentracijos ir tai nėra taip paprasta, nes reikia susikaupimo, įdirbio, pastangų, bet pamatę praktinius, realius pavyzdžius, sėkmės istorijas, mokiniai šiais mokslais susidomi. „Tarkim, mokslo centras Kaune „Mokslo sala“ kuriamas bendradarbiaujant su mokslininkais, mokyklų atstovais. Jis kuriamas, ieškant tam tikro konceptualaus modelio, kuriame derės mokslas ir realios praktinės laboratorijos. Ne visos mokyklos gali turėti tam tikros specifinės įrangos, o ten moksleiviai pagal atskirą grafiką gali ateiti ir dirbti“, – pasakoja D. Žvirdauskas.
Pasak jo, KTU Inžinerijos licėjaus gimnazistų antros klasės mokiniai kiekvieną penktadienį turi galimybę naudotis patalpomis, esančiomis KTU. „Yra sudaromas grafikas ir kitoms mokykloms ateiti, kur kartu su mokytojais dėstytojai ir specialistai parodo, kaip atliekami realūs praktiniai darbai, – teigia D. Žvirdauskas. – Taip pat labai svarbu moksleivius išmokyti komandinio darbo, viešo kalbėjimo. „Rinkai reikia moderniai mąstančių, komunikuojančių, valdančių naująsias žinias, technologijas ir svarbiausia tų žmonių, kurie turėtų žinių įvairiose srityse bei gebėjimą mokytis – nuolat mokytis.“