Valstybė į mokslo slėnių kūrimą ir vystymą investavo šimtus milijonų eurų. Nors siekta, kad slėniai taptų svarbiu įrankiu, padedančiu plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, inovatyvių įmonių steigimąsi, viešojoje erdvėje netrūksta kritikos.
Esą turima infrastruktūra neišnaudojama, o tikėto proveržio taip ir nesulaukta. Kaip šiandien Lietuvoje veikia mokslo slėniai? Kokiais pasiekimais jie jau gali pasigirti? Apie mokslo slėnių įtaką šalies ir žmonių gerovei bei jų atsiperkamumą pasakoja Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas Mindaugas Bulota.
Kai buvo pradėti kurti slėniai Lietuvoje, iškelta daug lūkesčių, vilčių, kaip Lietuva pasikeis ateityje. Kodėl apskritai reikia mokslo slėnių? Kokia yra pagrindinė jų funkcija?
Pirmiausia tai nėra vien tik mokslo, bet ir verslo, mokslo bei studijų integruoti centrai. Iš esmės jų tikslas yra integruoti visa tai, kurti ekosistemą, nes, kaip žinome, inovacijos negimsta savaime. Joms reikia ekosistemos, žmonių, laboratorijų, verslo, kuris kurtų produktus ir juos parduotų. Toks pagrindinis jų tikslas – burti inovacijų ekosistemą, kuri įgalintų kurti naujus produktus.
Kodėl valstybė turi tuo rūpintis? Tai yra milžiniškos investicijos – į slėnius Lietuvoje investuota daugiau nei 300 mln. eurų.
– Visos pažangios šalys tiek Europoje, tiek už jos ribų daug investuoja į inovacijas. Valstybės prisideda, nors tai, be abejo, yra didelė rizika. Kuriami nauji produktai, viskas pagrįsta naujomis žiniomis, kurios gana dažnai neišvirsta į tikrus produktus. Verslui tai finansuoti savo jėgomis būtų labai sudėtinga, todėl čia prisideda valstybė, kuri investuoja papildomas lėšas ir taip padeda skatinti netgi naujų rinkų, taip pat visai naujų pramonės šakų atsiradimą.
Kokia yra apčiuopiama slėnių vertė, kurią galėtų pajusti ne tik mokslininkai, bet ir, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai, verslo atstovai? Ar mes ją galime išmatuoti?
Žiūrėkime per verslo, mokslo ir studijų prizmę. Mokslas įgalino mus būti konkurencingiems tarptautinėje rinkoje, vystyti projektus su tarptautiniais partneriais. Tarkim, KTU vykdė 29 programos „Horizontas 2020“ projektus – manau, tai tikrai nebūtų įmanoma be modernios „Santakos“ slėnio infrastruktūros. Neretai partneriai būna net nustebę, kad mes tokią turime. Žiūrint iš verslo pusės, Nacionalinis inovacijų ir verslo centras universitete buvo įkurtas padėti verslui surasti atsakymus universitete, kad nereikėtų jų ieškoti patiems per asmeninius kontaktus, kaip buvo daroma senais laikais. Mūsų užduotis tai daryti profesionaliai, užtikrinti darbų tęstinumą, taip pat įgalinti pačią infrastruktūrą.
Ir, be abejo, žiūrint į studijų perspektyvas, studentai, ypač magistrantūros, doktorantūros, turi galimybę atlikti tiriamuosius darbus, pagilinti žinias. Vėliau jie dirba Lietuvos įmonėse, ten kuria naujus produktus ir taip prisideda prie ekonomikos augimo. Matuoti slėnio, kaip fizinio pastato, vertę būtų pernelyg siaura, reikėtų žiūrėti plačiau.
Viešojoje erdvėje sklandanti kritika, kad slėniai ir investicijos į juos neatsiperka, yra nepamatuota. Ar slėnių atsipirkimą kažkaip kitaip turėtumėme matuoti?
Kaip minėjau, turėtume žvelgti plačiau. Slėnių užduotis yra sutelkti mokslo, verslo potencialą ir išnaudoti jį, kad paskui produktai galėtų būti kuriami įmonėse, naujai kuriamuose startuoliuose ar jau esančiose brandžiose įmonėse. Juos eksportuojant, būtų kuriama ekonominė vertė valstybei. Metodikos, kaip tai tiksliai apskaičiuoti, nėra. Tai yra labai sudėtinga.
Iš mokslo pusės galima pasakyti, kad vykdyti „Horizonto“ programos projektai verti bemaž 8 mln. eurų. Tai yra konkrečios pajamos. Imant KTU kaip pavyzdį, per paskutinius dvejus metus verslui suteikta paslaugų už 7 mln. eurų. Toje pačioje ekosistemoje veikia ir KTU verslo inkubatorius, kur kuriasi startuoliai. Nuo 2012 m. jau sukurta daugiau nei 300 darbo vietų, sumokėti keli milijonai eurų mokesčių. Visa ekosistema tikrai yra gyva.
Lietuva yra gana maža valstybė. Mokslo slėnių yra ne vienas, ne du ir net ne trys. Ar ne per daug jų Lietuvai? Ar nebūtų racionaliau viską koncentruoti viename?
Man šis klausimas ko gero per sudėtingas, nes tai yra politinis sprendimas. Aš galiu daugiau kalbėti per „Santakos“ slėnio prizmę, kur būtent mūsų centras šiandien koordinuoja veiklas. Taip pat KTU yra „Nemuno“ slėnio narys, per kurio prizmę aktyviai dalyvaujame maisto inovacijų projektuose.
Ar mes turime pakankamai išteklių ir žmonių, galinčių ten dirbti ir kurti?
Strategiškai tai tikrai buvo geras sprendimas. Mokslas kuria inovacijas. Be abejo, laboratorijos pačios nedirba. Labai svarbu užtikrinti darbų tęstinumą. Pirmas žingsnis buvo žengtas, dabar reikia tęsti toliau – investuoti į žmones, edukuoti juos. Žinoma, mokslinę įrangą dažnai yra sudėtinga naudoti, todėl reikalingi tam tikri ištekliai, žmonės turi turėti tam tikrų žinių. Doktorantūros stipendijos buvo padidintos, todėl tiek doktorantų, tiek pasiūlymų skaičius didėja. Manau, kad einama teisinga linkme, nes būtent žmonės ir įveiklina tą įrangą.
Inovacijos yra skatinamos įvairiais lygmenimis: tiek mokslo institucijų, tiek verslo ir valdžios atstovų. Ar tokių slėnių atsiradimas ir infrastruktūros sukūrimas, laboratorijų atsiradimas užkrečia tuo pavyzdžiu studentus: ar matote daugiau studentų, kurie domisi inovacijų kūrimu, nori ten dirbti ir veikti?
Tai vienareikšmiškai padidino norą kurti, sustiprino supratimą apie inovacijas. KTU taip pat esame įtraukę į studijų programą, kaip papildomą modulį, verslumą ir produkto kūrimą, todėl studentai gali susipažinti su šiuo procesu. Modernios laboratorijos tikrai pritraukia studentus, netgi paskatina juos stoti į doktorantūrą, toliau tęsti savo tyrimus, nes jie mato, kad yra bazė, perspektyvos ir yra ekosistema, kuri yra dinamiška. „Santakos“ slėnyje vienas iš partnerių yra Kauno mokslo ir technologijų parkas, kuriame – bemaž 100 įmonių ir ne viena įmonė jau sulaukė daugiau nei milijono eurų investicijų. Tai tikrai sinergija, ji didėja. Ir studentai atranda verslo nišas.
Kiek sėkmingų produktų, projektų, inovacijų pavyksta sukurti?
Netgi pasauliniu mastu bemaž 1 proc. idėjų pavirsta produktais, tačiau pats produkto kūrimo procesas leidžia daug
išmokti, sužinoti. Šioje veikloje dalyvaujantys studentai sužino visą procesą, todėl gali, nuėję į įmonę, iš karto dirbti. KTU daug projektų vykdoma ir su Europos parteriais, ir finansuojamų nacionalinėmis lėšomis. Pavyzdžiui, kuriama išmanioji apyrankė, kuri gali diagnozuoti prieširdžių virpėjimą – tai labai svarbu visuomenei, nes gali užkirsti kelią didelei tragedijai. Tai tarptautinis projektas, vykdytas ir su kitais universitetais. Laboratorijose kuriamos ir bioskaidžios pakuotės, ir vandens valymo sistemos. Maisto kompetencijų centre kiuramas funkcinis maistas, naujo tipo baltymai. Neseniai baigėsi vienas projektas, kuriame buvo naudojama ultragarso technologija nustatant odos vėžios pirmąsias stadijas. Rinkoje jau keletą metų galima rasti produktą, kuris mažina rankų drebėjimą. Technologijų tikrai yra nemažai. Daug jų vis dar vystoma, o kai kurias netgi galima įsigyti.
Šiuo metu galime kalbėti apie penkerių metų veiklos rezultatus. Ar tai yra pakankamas laiko tarpas, kad pamatytume, ar pasirinkta kryptis yra sėkminga, ar vis tik slėniams
reikia skirti daugiau laiko?
Tarptautinė praktika Prancūzijoje, Olandijoje ir kitose šalyse rodo, kad ekosistemos kūrimas užtrunka dešimtmečius. Pirmiausia reikia investuoti į infrastruktūrą – tas, mūsų atveju, jau padaryta. Reikia žmonių, kurie turi būti atitinkamai išsilavinę. Verslo indėlis taip pat labai svarbus: jis padeda identifikuoti esamas problemas ir kartu su mokslininkais, studentais ieškoti atsakymų. Penkeri metai yra labai trumpas laiko tarpas. Kitos Europos šalys jau dešimtmečius vykdo tokią veiklą ir tik dabar pradeda matyti rezultatus. Tikiu, kad po 5–10 metų dar labiau suaktyvės bendradarbiavimas ir matysime daugiau produktų, kurie yra eksportuojami į užsienio rinkas.
Kaip atrodys slėniai po dešimties metų Lietuvoje? Ar yra kokia kryptis, vizija, kur link reikėtų eiti?
Vizija yra tolimesnis bendradarbiavimas ir integracijos. Jau ir šiandien veiklos yra už fizinių pastatų sienų, vyksta tyrimai laboratorijose, kurios nėra priskiriamos slėniui, žiūrint iš investicijų perspektyvos. Universiteto laboratorijos įveiklinamos įvairiuose projektuose. Įmonės, esančios Kauno mokslo ir technologijų parke, pačios investuoja į tam tikrą įrangą, kuri labiau pritaikoma konkretaus produkto vystyme, ir pan. Supratimas didėja, daugėja partnerių. Šiais metais prie „Santakos“ slėnio asociacijos prisijungė Kauno klinikos ir Kauno mokslų technologijų parkas. Matome didžiulį branduolinės medicinos potencialą, nes taip galima sujungti Kauno mokslinį potencialą: tiek medikų, tiek KTU fizikų, tiek Energetikos instituto, tiek VDU mokslininkų. Tai būtų puiki sinergija.
Ne per seniausiai iš branduolinių tyrimų centro CERN girdėjome, kad Lietuvoje bus steigiamas verslo inkubavimo centras. Manau, kad tai puikus įrodymas, kad slėniai yra reikalingi, nes, be šios infrastruktūros, be ten dirbančių mokslininkų, neturėtume galimybės bendradarbiauti su CERN. Mūsų tikslas ir toliau yra didinti tarptautiškumą, įtraukti daugiau partnerių Lietuvoje, plėsti fondus, skirtus tyrimams, įtraukiant ir verslo atstovus, skatinant bendradarbiavimą ir tarpdiscipliškumą.
Kaip Lietuva atrodo užsienio kontekste? Galbūt kažkada tapsime panašūs į „Silicio“ slėnį?
Galime tapti greičiau, nes turime galimybę pasinaudoti kitų šalių patirtimi. Mums nereikės tiek daug metų, kiek reikėjo kitiems, pvz., 30 ar 50, kad ekosistema būtų visiškai įveiklinta ir pradėtų generuoti produktus. Be abejo, turime suprasti, kad JAV rinka yra kitokio masto. Tačiau mūsų uždavinys yra panaudoti savo potencialą, jį įveiklinti kuriant naujus produktus, inovacijas, kurios būtų žinomos pasaulyje. Neretai girdime apie įmones „vienaragius“, t. y. kurios vertinamos milijardu dolerių ar daugiau. Slėniai ir inovacijos yra puiki galimybė atsirasti tokioms įmonėms.
Einame teisinga linkme. „Silicio“ slėnio samprata gal jau kiek ir atgyvenusi, nes tai buvo skirta puslaidininkių verslui, kuris prasidėjo apie 70-uosius. Dabar turėtume galvoti apie dirbtinio intelekto slėnį. Pavyzdžiui, KTU, kaip vieną iš strateginių krypčių, yra išgryninęs būtent dirbtinį intelektą.