Pokalbis su VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu prof. dr. Antanu Maziliausku
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas sako, kad yra du vienodai svarbūs kovos su klimato kaita būdai. Vienas – švelninti klimato kaitą, antras – prisitaikyti prie tų sąlygų, kurios jau susidarė dėl jos. Profesoriaus nuomone, nors Lietuva daro žingsnius abiem kryptimis, jie nėra pakankami. Ypač trūksta švietėjiškos veiklos, kadangi klimato kaita priklauso nuo visos visuomenės elgsenos.
Šiai problemai spręsti VDU iniciatyva artimiausiais metais Lietuvoje bus kuriamas Klimato kaitos tyrimo ir demonstracinis centras. Interaktyviame demonstraciniame centre bus galima įvairioms tikslinėms visuomenės grupėms, įvairių sektorių atstovams vaizdžiai pademonstruoti, kaip vyksta globalaus klimato šiltėjimo procesai, kaip gyventojai ir verslas savo veikla lemia tuos pokyčius. Bus galimybė patiems sumodeliuoti tam tikras situacijas. Centro lankytojai galės gauti vertingos informacijos apie klimato kaitą. VDU mokslininkai jiems pasiūlys konkrečius kompleksinius sprendimus, kaip optimizuoti savo veiklą, pritaikant naujausius mokslo pasiekimus, padedančius švelninti klimato kaitą, ir prisitaikyti prie jos padarinių.
Naujas interaktyvus demonstracinis centras siūlys kompleksinius sprendimus
VDU mokslininkai yra sukaupę didelę patirtį ir daug vertingų žinių, dalyvaudami tiek Lietuvoje vykdomuose, tiek ir tarptautiniuose aplinkosaugos projektuose, sprendžiant klimato kaitos keliamas problemas. Klimato kaitos tyrimų patirtį ir žinias padės skleisti VDU iniciatyva planuojamas sukurti interaktyvus, demonstracinis Klimato kaitos tyrimo ir demonstracinis centras. Atskiros pažangios klimato kaitą mažinančios arba prie jos prisitaikyti padedančios technologijos jau gana plačiai taikomos Lietuvoje. Tačiau labai trūksta kompleksinių sprendimų, pavyzdžiui, kaip įkurti išmanų ūkį, kuriame visi procesai – nuo reguliuojamo požeminio drenažo, žemės dirbimo, apželdinimo, transporto, gyvulių fermos – būtų kontroliuojami, leistų ne tik taupyti piniginius, bet ir gamtos išteklius, švelnintų klimato kaitą arba prisitaikyti prie kintančio klimato. Būtent tokius pasiūlymus ir teiks naujasis centras.
Klimato kaitos švelninimas Lietuvoje: galimos alternatyvos
Lietuva tikrai nemažai daro, siekdama švelninti klimato kaitą, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Čia galima būtų paminėti automobilių transportą, kaip vieną didžiausių oro teršėjų – gyventojai skatinami dyzelinius automobilius keisti į elektromobilius arba bent į hibridinius. Geru pavyzdžiu gali būti ir nuolat atnaujinamas visuomeninio autotransporto parkas – vis didesnę dalį jame užima elektriniai arba hibridiniai autobusai.
Ryžtingiau keičiami ir tradiciniai energijos šaltiniai į atsinaujinančius energijos išteklius, naudojant žaliavas biomasės pagrindu. Labai perspektyvi energijos gamyba iš atliekų. Didelį įdirbį čia turi Vytauto Didžiojo universitetas. Tikrą proveržį išgyvenanti bioekonomika leidžia didinti biomasės pagrindu pagamintų produktų kiekius ir juos eksportuoti.
Labai svarbu, kad iš Lietuvos nebūtų išvežamos žaliavos, o perdirbamos į aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Lietuva, kaip žemės ūkio kraštas, augina ir eksportuoja iki 5–6 milijonų tonų grūdų kasmet. Esame labai didelis jų eksportuotojas. Tačiau vertinant klimato ar aplinkos požiūriu, eksportuodami grūdus, eksportuojame ir išteklius – juos užauginti reikia vandens, dirvožemio. Todėl, jeigu Lietuvoje grūdus perdirbtume į aukštesnės pridėtinės vertės produktus, pridėtinę vertę jau gautume kelis kartus didesnę. Tai ir ekonomiškai, ir gamtosaugos požiūriu daug racionalesnis būdas.
Prisitaikyti prie naujų sąlygų
Profesoriaus teigimu, akivaizdu, kad visos mūsų ir kitų pasaulio šalių pastangos neįstengs visiškai sustabdyti klimato kaitos poveikio. Todėl kitas svarbus uždavinys – stengtis prie tų pokyčių prisitaikyti. Besikeičiančios klimato sąlygos diktuoja naujus sprendimus žemės ūkyje.
Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. Viena iš infrastruktūros priemonių – drenažo sistemos pasikeitusiomis klimato sąlygomis jau yra nebetinkamos, atgyvenusios. Dirvožemio drėgmės svyravimai dėl klimato kaitos tapo labai dideli. Pastaruoju laikotarpiu tapo įprasta, kad kovo mėnesį Lietuvoje būna šlapia ir dirvožemį reikėtų sausinti, o gegužės mėnesį paprastai būna sausra, taigi drenažo nuotėkį reikėtų sumažinti arba visai uždaryti, kad per daug nesumažintume dirvožemio drėgmės. Reikalingas reguliuojamas drenažas, kuriuo būtų galima kontroliuoti nusausinimo arba vandens lygį bei atsargas dirvožemyje.
„Siekdama spręsti šias problemas, VDU Žemės ūkio akademija įgyvendina Europos inovacijų partnerystės projektą. Įvairiose Lietuvos zonose yra įrengtos bandomosios sistemos, kurios jau parodė, kad, naudojant reguliuojamą drenažą, drėgnuoju laikotarpiu galima sukaupti net iki 40–60 proc. drėgmės, kurią sausu metu augalai panaudos.
Žemės ūkio ministerija svarsto, kad, paskyrus reikiamas investicijas, per 15 metų būtų galima renovuoti esamas drenažo sistemas Lietuvoje. Tai išties būtų reikalingas sprendimas, nes šiuo metu daugelis drenažo sistemų Lietuvoje jau yra susidėvėjusios ir jas būtina atnaujinti. Jas atnaujinant galima pertvarkyti į reguliuojamas“, – teigia A. Maziliauskas.
Gyvulininkystės fermose ir laukuose – robotai ir naujausios technologijos
Žemės ūkyje vienas didžiausių aplinkos teršėjų, kartu ir klimato kaitos didintojų – gyvulininkystės sektorius. Norint mažinti metano emisijas iš gyvulių, taip pat dėl mėšlo tvarkymo, įrengiamos išmaniosios fermos, kur visi procesai yra automatizuoti, o pagrindinius darbus atlieka robotai, taip pat taikomos naujausios, aplinką tausojančios technologijos. Taikant tam tikras šėrimo technologijas, galima mažinti metano emisiją iš gyvulių. Taip pat galima efektyviai surinkti metano dujas, tvarkant mėšlą, o iš jo pertekliaus gaminti biodujas, substratą arba granuliuotas organines trąšas, naudojamas dirvai tręšti. Tokios granuliuotos trąšos, sukurtos VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų, 2018 m. Lietuvos verslo konfederacijos buvo pripažintos metų mokslo paslauga verslui.
Vis dažniau taikomos aplinkai draugiškesnės beariminės žemės dirbimo technologijos. Jos yra mūsų ateitis, nes su žemės dirbimu yra susiję nemaži anglies dvideginio išmetimai. Žemės, kur yra žalienos, emisijos į aplinką lygis yra nedidelis, o žemę įdirbant jis gerokai padidėja. Čia gerą išeitį mums siūlo ir miškai, kurie yra anglies dvideginio kaupėjai ir neutralizuotojai. Apželdinant didesnius žemės plotus, galima tas emisijas reguliuoti. Šiuo metu miškingumas Lietuvoje siekia 33 proc. ir po truputį didėja. Tai gera kryptis mažinant emisijas, susidarančias dėl kitų sektorių veiklos.
Siekdamas geriau prisitaikyti prie neišvengiamų globalaus klimato šiltėjimo padarinių, VDU atlieka visame pasaulyje populiarėjančios vertikaliosios hidroponinės technologijos panaudojimo tyrimus ir jau yra išbandęs šį metodą ne tik Lietuvos ūkiuose, bet ir Afrikoje, Malio Respublikoje. Tai pažangus pašarų ir daržovių auginimo būdas uždarose patalpose. Naudojant šią sistemą, nereikia dirvožemio, o vandens reikia labai nedaug, nes sistema veikia uždaru ciklu ir temperatūra nuo 23 iki 26 laipsnių patalpoje yra palaikoma dirbtinai. Taip, nepriklausomai nuo išorės sąlygų, galima užauginti pašarus ne tik padidinant gyvulių produktyvumą bei sumažinant gamybos sąnaudas, bet ir saugant gamtos išteklius.
Besikeičianti Lietuvos flora ir fauna skubina išvesti naujas veisles
Naujų prisitaikymo būdų reikalauja ir su klimato kaita susiję pokyčiai augalijoje. Lietuvoje atsiranda augalų rūšys, kurios labiau būdingos tropiniams kraštams arba šiltesnei Pietų Europai. Šiame kontekste tampa aktualus naujų, aukštesnėms temperatūroms atsparių augalų veislių išvedimas, taikant genų inžineriją.
Kartu su naujomis augalų rūšimis atsiranda ir įvairių kenkėjų, vadinasi, ir įvairių ligų, kurios nėra būdingos Lietuvai. Tą patį galima pasakyti ir apie fauną. Gausėja gyvūnų, kurie iki šiol Lietuvoje negyveno. Lygiai taip pat prie kintančių klimato sąlygų prisitaiko ir vabzdžių bei paukščių pasaulis. Tai tik keletas iššūkių, su kuriais susiduriame.
Mokslininkų įdirbis
Klimato kaita mums kelia didelius iššūkius, todėl VDU mokslininkai aktyviai dirba aiškindamiesi, kaip klimato kaita veikia augalus ir gyvūnus. Jie rengia rekomendacijas klimato kaitos neigiamam poveikiui agro-ekosistemoms mažinti bei jų tvarumui užtikrinti, įgyvendina aplinkosaugos projektus. Pavyzdžiui, VDU Žemės ūkio akademijoje jau du dešimtmečius sėkmingai veikia Ekosistemos stebėsenos stotis Utenos rajone. Įrengta nemažai stebėjimo ir demonstracinių objektų reguliuojamo drenažo tyrimams ir diegimui, veikia ekologinės žemdirbystės centras. Universitete yra laboratorijos, aprūpintos modernia, šiuolaikine įranga. Viena iš jų – Klimato kaitos pokyčių tyrimų laboratorija veikia Agroinovacijų mokslinių tyrimų centre.
Naujajame Klimato kaitos tyrimo ir demonstraciniame centre bus galima susipažinti ne tik su VDU tyrinėjimų rezultatais. Planuojama keistis informacija su kitais tokio pobūdžio pasauliniais centrais. Tai leis centro lankytojams teikti naujausią aktualią informaciją ir mokslininkų rekomendacijas iš viso pasaulio.
Labai svarbi bus centro švietėjiška veikla. Centre bus laukiami šalies gyventojai, gamybininkai, ūkininkai, sprendimų priėmėjai. Ypač bus laukiami moksleiviai. Jaunimas, susipažinęs su aplinkosaugos idėjomis ir išėjęs į savarankišką gyvenimą, galėtų aktyviai prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo. Bendradarbiaujant su VDU Švietimo akademija, naujajame centre planuojamos ir atskiros mokymo programos moksleiviams. Keistis informacija ir atlikti užduotis bus galima ir nuotoliniu būdu.