2019 m. rugpjūčio 13 d. vakare mirė istorikas publicistas, žurnalistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys Algimantas Liekis.
Liekis gimė 1943 m. spalio16 d. Stokaičiuose (Žygaičių vlsč. Tauragės apskr.). 1966 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgydamas statybos inžinieriaus profesiją. 1968–1984 m. dirbo „Mokslo ir technikos“, „Sparnų“ ir „Statybos ir architektūros“ žurnalų skyriaus vedėju ir jų vyr. redaktoriumi. 1982 m. apgynė istorijos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuota kaip daktaro) disertaciją. 1984–1991 m. dirbo Istorijos institute. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990–1992 m. buvo tęstinio leidinio „Mokslas ir Lietuva“ (Science, Arts & Lithuania), vėliau (1992–1997) leidinio „Lietuvos mokslas“ vyr. redaktorius. Nuo 1997 m. jo iniciatyva atkurto leidinio „Lietuvių tauta (1907–1936) leidėjas ir vyr. redaktorius. 1996–2003 m. dėstė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, nuo 2003 m. – Tarptautiniame žinių vadybos ir ekonomikos centre, nuo 1997 m. – VGTU. 2002–2016 m. buvo VGTU Mokslotyros centro direktorius. Jam suteikti docento ir profesoriaus moksliniai pedagoginiai vardai. 1993, 1995, 1998 ir 2001 m. stažavosi JAV universitetuose.
A. Liekis parašė, sudarė ir išleido knygas: „Lietuvos šaulių sąjungos istorija“ (Jonas Matusas, sud. A. Liekis, 1992); „Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė“ (autorius ir sudarytojas, 1993); „Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas 1943–1993“ (autorius ir sudarytojas, 1993); „Nenugalėtoji Lietuva“ (6 tomai; 1996–2002); „LKP agonijos kronika“ (2 tomai, 1996–1997); „Lietuvos sienų raida“ (2 tomai, 1996–1997); „Lietuvos Respublikos prezidentai“ (1995–1997); „Signatarai. Vasario 16-oji“ (1996); „Lietuvos karo aviacija. 1919–1940“ (1999); „Lietuvos Laikinoji vyriausybė – 1941.06.22-08.05“ (2000); „Amerikos lietuvių kultūros archyvas – ALKA“ (2001); „Lietuvos mokslų akademija: 1941–1990“ (2001); „Lietuvių karyba ir ginkluotė“ (2002); „Akademikas Algirdas Gaižutis“ (2003); „Lietuvių tautos-lietuvių kalbos likimas“. „Lietuvių spauda tėvynėje ir svetur“ (3 tomai, 2004–2005); „Sąmokslo kronika (2003–2005 m.)“ (2005); „Vainutas“ (2006); „Lietuvių tautos prisikėlimas: šviesuoliai inteligentai lietuvių tautos istorijoje iki 1920 metų“ (2007); „Teisė ir teisingumas Lietuvoje“ (2008); „Motiejaus Gustaičio kūrybinis palikimas“ (2009); „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga“ (2011); „Lietuvių tauta. Svetimi lietuvių namuose“ (2014); „Prezidentas Antanas Smetona, 1874–1944“ (2018). Paskelbė per 1500 straipsnių mokslo leidiniuose ir viešojoje spaudoje. 2004 m. apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Parengta pagal dr. Algirdo Matulevičiaus ir „Mokslo Lietuvos“ informaciją