Diskusija apie valstybės strategijos raidą

12-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslinė konferencija „Valstybės vizijos raida XXI amžiuje: tautinis ir tarptautinis kontekstas“ įvyks 2019 m. rugsėjo 20–21 d. Šiaulių universiteto centrinėje bibliotekoje (Vytauto g. 84). Konferencija skirta Lietuvos mokslininkų sąjungos veiklos 30-mečiui. Konferencijos rengėjai: Šiaulių universiteto Regionų plėtros institutas ir Lietuvos mokslininkų sąjunga.

17 Aleksos konferencijos foto V. Juknevičienė bendra 3.TT
Praėjusių metų (11-osios) J. P. Aleksos konferencijos organizatoriai ir pranešėjai. Vitos
Juknevičienės nuotr.

Trumpa istorija

Pirmoji šios tematikos konferencija, pavadinta „Lietuviškojo kaimo vizija“, Šiaulių universitete įvyko 2008 m. rugsėjo 26 d. Ji buvo skirta Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1000-mečiui ir Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 10-mečiui. Jos iniciatoriais buvo tuometis Socialinių mokslų fakulteto Kaimo plėtros tyrimų centras. Konferencijos idėją pasiūlė Lietuvos gyvulininkystės instituto vyr. mokslo darbuotoja ir Šiaulių universiteto dėstytoja dr. Valė Macijauskienė bei šio universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius dr. Jonas Jasaitis. Organizaciniam komitetui vadovavo fakulteto dekanas dr. Teodoras Tamošiūnas. Rengiant konferenciją, aktyviai prisidėjo Socialinių tyrimų instituto direktorius prof. habil. dr. Arvydas V. Matulionis, Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius, LMA akademikas Zenonas Dabkevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Administravimo ir Kaimo plėtros katedros vedėja doc. dr. Vilma Atkočiūnienė, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Raimundas Dužinskas ir kiti organizacinio komiteto nariai (čia nurodyti tuometiniai oficialūs minėtų institucijų pavadinimai). Tokia konferencijos rengėjų idėja lėmė jos tarpdisciplininį pobūdį.

 

Jau pirmoje konferencijoje nutarta, kad šis mokslo renginys taps tarptautiniu. Konferencijos dalyviai iš penkių pateiktų kandidatų didele balsų dauguma nutarė šiam mokslo renginiui suteikti Nepriklausomos (1918–1940) Lietuvos Respublikos ilgamečio žemės ūkio ministro, agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos pradininko, Sibiro kankinio profesoriaus Jono Prano Aleksos vardą. Svarbiausias kasmet rengiamų konferencijų bruožas – mokslinės diskusijos tęstinumas ir galimybių koordinuoti įvairiose institucijose vykdomus tyrimus paieška.

Konferencija yra Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos organizuojamų renginių ciklo dalis. Tai išskirtinis mokslo ir praktikos forumas, kasmet sutraukiantis vis didesnį pranešėjų ir klausytojų būrį. Konferencijose dalyvavo 11 Lietuvos universitetų (VU, KTU, LSMU, VDU, KU, ŠU, VGTU, MRU, LEU, ASU, LMTA) ir trijų mokslo centrų – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų, Socialinių tyrimų ir Gamtos tyrimų – atstovai. Nuolatiniai konferencijos partneriai – Latvijos žemės ūkio (dabar – Latvijos gyvybės mokslų) universitetas, Varšuvos gyvybės mokslų universitetas, Šiaulių universiteto Botanikos sodas. Pranešimus skaitė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV, Vokietijos, Graikijos, Belgijos, Ispanijos, Slovakijos, Kinijos, Egipto, Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos ir kitų valstybių mokslininkai. Šios konferencijos padėjo sukurti sutelkti didžiausią Lietuvoje neformalų tarpdisciplininį mokslininkų kolektyvą, nagrinėjantį miesto ir užmiesčio raidos ir partnerystės problemas, remiantis naujausiomis ekonomikos, vadybos, etnologijos ir gamtos mokslų žiniomis bei praktinių pasiekimų analize. 2010 m. šis mokslininkų susibūrimas Lietuvos Registrų centre buvo įvardintas kaip asociacija „Mokslininkai – visuomenei“.

 

Per jau įvykusias 11 konferencijų buvo perskaityti 527 pranešimai, kuriuos parengė 882 autoriai. Išleista 12 mokslo darbų leidinių ir 5 informaciniai leidiniai. Surengtos 8 fotonuotraukų ir mokslinės literatūros parodos, 5 išvykos į pavyzdinius ūkius ir gyvenvietes, kultūros objektus ir žemės ūkio bei kaimo verslų parodas.

Šiuo metu, stiprėjant miesto ir užmiesčio vietovių integracijai ir ryškiai keičiantis jų ūkinei veiklai, agrariniame sektoriuje vis drąsiau diegiant industrines ir informacines technologijas, konferencijoje pirmą kartą skiriamas dėmesys urbanistinės raidos tematikai. Dvyliktą kartą rengiamos tarpdisciplininės konferencijos tikslas – telkti Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus, tyrinėjančius skirtingo ekonominio
išsivystymo regionų raidą, ir praktikus, galinčius prisidėti prie šių tyrimų, pasidalinti idėjomis ir numatyti būsimosios bendros veiklos gaires. Analizuojamos verslo ir viešojo sektoriaus iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti darnią valstybės ūkio raidą, gerinti gyvenimo kokybę, skatinti gyventojų verslumą ir bendruomeniškumą, plėtoti alternatyvią ekologišką ūkinę veiklą, diegti socialines inovacijas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama pilietinės visuomenės formavimui, tautinės tapatybės paieškoms globalizacijos kontekste ir nacionalinės valstybės vaidmens kaitai Europos Sąjungoje.

 

Konferencijoje laukiame pranešimų šiomis temomis:

1. Didmiesčių ir regioninių centrų vaidmens kaita valstybės strategijoje.

2. Optimalus vietinių gamtos, infrastruktūros ir žmonių išteklių panaudojimas.

3. Darnios regioninės politikos formavimas valstybėje – piliečių bazinių socialinių poreikių tenkinimas. Laimės ekonomika. Gerovės valstybė.

4. Valstybės demografinės politikos formavimas.

5. Savivaldos organizavimo, jos veiklos turinio ir metodų tobulinimas.

6. Bendruomeninio judėjimo skatinimas ir socialinių inovacijų diegimas.

7. Visuotinis sveikos gyvensenos diegimas.

8. Žmogaus vaidmens kaita, artėjant ketvirtajai industrinei revoliucijai. Sociokultūrinės situacijos tobulinimas ir prasmingo gyvenimo principų diegimas.

Konferencijoje bus organizuotos šios sekcijos:

1. Atokių regionų socioekonominės raidos perspektyvos.

2. Verslo diversifikacija (agrarinio ir neagrarinio verslo plėtros kryptys) žemo urbanizacijos lygio regionuose.

3. Skirtingo urbanizacijos lygio regionų sociokultūrinės situacijos pokyčiai.

4. Jaunųjų tyrėjų darbai: skirtingo urbanizacijos lygio regionų situacija ir perspektyvos.

Numatoma konferencijos pranešimų trukmė: plenariniuose posėdžiuose – iki 30 min., sekcijose

– iki 25 min. Registracija į konferenciją vyksta, užpildant el. registracijos formą Šiaulių universiteto mokslo renginių informacinėje sistemoje arba el. paštu mokslolietuva@gmail.com

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.