Rugpjūčio 6 d. Amžinybėn išėjo botanikė, biologijos mokslų daktarė Genovaitė Jankavičiūtė. Ji gimė 1932 m. spalio 26 d. buvusiose LDK žemėse, dabartinės Baltarusijos teritorijoje, Gervėčių krašto Miciūnų kaime (iš čia kilęs ir Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911–1991). 
Genovaitė turėjo du brolius ir seserį.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, baiminantis tremties, ji, tebūdama aštuonerių, buvo atvežta į Vilnių ir apgyvendinta internate. 1951 m. baigė Vilniaus S. Nėries gimnaziją, o 1956-aisiais – gamtos mokslų studijas Vilniaus universitete. Įgijo botanikės biologės specialybę. 1963 m. apgynė disertaciją apie Dysnų ežero fitoplanktoną. Jos tiriamajam darbui vadovavo žymus botanikas, akademikas, prof. Antanas Minkevičius, tarpukariu specializavęsis fitopatologijoje Ciuriche.
Nuo 1956 m. kone keturis dešimtmečius, G. Jankavičiūtė dirbo Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, vėliau – Botanikos institute. Dauguma darbų priklauso hidrobotanikos sričiai. Išspausdino daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, išleido knygas „Dysnų ežero fitoplanktonas ir jo dinamika“ (1963) ir „Lietuvos vandenų vyraujantys dumbliai“ (1996). Kartu su botanike Ramunėle Jankevičiene parengė „Botanikos vardų žodyną“ (1998), kuriame augalų pavadinimai pateikiami lotynų, lietuvių, vokiečių, anglų ir rusų kalbomis.
G. Jankavičiūtė dalyvavo daugelyje mokslinių konferencijų. Buvo Lietuvos botanikų ir Lietuvos hidrobiologų draugijų narė. 1976 m. jai buvo paskirta Lietuvos respublikinė mokslo premija.
Mokslininkė palaidota Vilniaus Saulės kapinėse šalia savo motinos Julijos Jankavičienės. Pažinojusieji Genovaitę Jankavičiūtę prisimins ją kaip nepaprastai darbštų ir geranorišką žmogų.
Bendramoksliai