Istorinės atminties politikoje negalimi „paminklų mainai“. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą su sovietiniu režimu kolaboravusiai poetei Valerijai Valsiūnienei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas vadina pavojingu savivaliavimu ir įspėja antisovietines organizacijas bei patriotinių nuostatų asmenis nepasiduoti siūlomiems herojų ar paminklų „mainams“. „Vilniaus meras mėgina gauti palaikymą savo savivaliavimui istorijos politikoje, pataikaudamas skirtingoms visuomenės grupėms, siūlydamas savotiškus mainus, pagal kuriuos piliečiai turėtų atleisti už naikinamą rezistentų atminimą, nes naikinamas ir sovietų kolaborantų atminimas. Taip dėl vienų paminklų esą būtų patenkintos kosmopolitinių ir liberalių pažiūrų, o dėl kitų paminklų – antisovietinių pažiūrų visuomenės grupės. Tai klastinga schema, kuriai neturėtume pasiduoti. Negali būti jokių „mainų“, jokių „jūsų herojai už mūsų herojus“. Taip visiškai nepagrįstai į vieną gretą pastatomi už Lietuvą žuvę rezistentai ir su sovietais kolaboravę menininkai“, – teigia prof. A. Gumuliauskas.
„Svarbiausia suprasti, kad meras šiandien Vilniuje užsiima savivale, elgiasi kaip tikriausias Laisvosios rinkos instituto direktorius, kuriam neegzistuoja viešosios gerybės, bendrieji principai ir visuomenės sutarimas. Ką meras nori, tai ir padaro, kartais instrumentiškai pasiremdamas tarybos ar pagalbinių komisijų pritarimu, o kartais – ir visiškai savavališkai, lyg savo kieme. Pritardami V. Valsiūnienės lentos nuėmimui ir tolesniam miesto viešosios atminties ženklų niokojimui, rizikuojame prarasti pačius demokratijos pagrindus – legitimuosime savivalę, visiškai pamiršime dialogą ir suteiksime merui teisę sakyti, kad jo savivalė ne tokia ir bloga“, – argumentuoja prof. A. Gumuliauskas.
Jis teigia pritariantis Prezidento Gitano Nausėdos siūlomam moratoriumui istorinės atminties klausimams ir platesnėms bei išsamesnėms profesionalų diskusijoms šia tema. Tačiau, kad piliečiai galėtų šį moratoriumą priimti kaip sąžiningą ir nepavėluotą, jis turėtų įsigalioti, prieš tai atšaukus vienašališkus ir visuomenę skaldančius Remigijaus Šimašiaus sprendimus, t. y. grąžinus Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir atminimo lentas Jonui Noreikai bei V. Valsiūnienei.
Pažeista K. Škirpos alėjos pervadinimo procedūra. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydami įvertinti, ar priimdama sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pakeitimo į Trispalvės alėją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepažeidė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo. A. Ažubalio teigimu, „Remigijaus Šimašiaus ir jo rėmėjų sprendimas pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymui Nr. 1V-57, kuris nustato pavadinimų gatvėms suteikimo ir keitimo tvarką. Buvo imtasi neatsakingo istorinių asmenybių nuopelnų Lietuvos valstybės ir krašto istorijai vertinimo. Todėl tikimės, kad Vyriausybės atstovai imsis atitinkamų veiksmų kreipdamiesi į teismą“. Alėją palei Vilnelę nuo Arsenalo g. iki Sereikiškių parko pavadinti Kazio Škirpos vardu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė 1998 m. vasario 4 d., atsižvelgdama į Vilniaus miesto pavadinimų suteikimo komisijos siūlymus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pritarimą. Pavadinimų suteikimo komisijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad K. Škirpa buvo Vilniaus karo komendantas, 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte (pirmą kartą sostinės istorijoje) iškėlęs Trispalvę. Taigi, būtent dėl šio nuopelno alėjai suteiktas K. Škirpos vardas. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše nurodyta, kad pavadinimai gatvėms su asmenvardžiais turi būti parenkami, vertinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims.
Valstybinio sektoriaus darbuotojų kėlimas iš regionų į Vilnių sparčiai auga. Statistikos departamentui paskelbus, kad 2018 m. valstybės sektoriuje darbuotojų mažėjo, tačiau Vilniaus regione jų skaičius ūgtelėjo beveik 4 tūkst., Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad tai – sisteminė Vyriausybės politika.
„Garsiai kalbama apie Žemės ūkio ministerijos iškėlimą į Kauną, bet tai tik 200 darbuotojų, o pernai į Vilnių iš regionų atkelta keli tūkstančiai. Vyksta įstaigų centralizacija. Taip taupomi ištekliai, tačiau darbo vietos visada uždaromos regionuose ir niekada Vilniuje. Štai sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pavedimu uždaryta Valkininkų ligoninė ir keliasdešimt jos darbo vietų atidaryta Santariškėse. Sujungta valstybės įstaigų buhalterija, optimizuoti urėdijų, geležinkelių padaliniai ir etatai tapo nereikalingi mažesniuose miestuose.
Kodėl ne atvirkščiai? Buvo kalbėta apie Generalinės urėdijos, kelių priežiūros būstinės iškėlimą iš sostinės, bet nieko nepadaryta. 2018 m. Vilniaus regione valstybės darbuotojų padaugėjo nuo 115 tūkst. iki 119 tūkst. Valstybės sektoriuje dirba kas trečias vilnietis. „Vyriausybė už 8 mln. eurų statys archyvų priestatą Antakalnyje – kodėl ne Širvintose, Švenčionyse ar Kaišiadoryse? Vos tik pradedama kalbėti apie institucijos iškėlimą iš sostinės, įsikiša politikai, profsąjungos, priešinasi institucijos vadovas ir Vyriausybės politinė valia ką nors keisti išgaruoja, o regionuose kasdien atleidžiami žmonės, kurių niekas neužstoja. Tai yra visiškas regioninės politikos žlugimas. Kitose šalyse – Danijoje, Norvegijoje – vykdoma priešinga politika. Valstybės sektorius demonstruoja, kad pasitiki mažesniais miestais, taip skatindamas ir privatų sektorių juose investuoti. 2015 m. Danija iš Kopenhagos iškėlė 4 tūkst. valstybinių darbo vietų, taip paskatindama regionų plėtrą, pernai nutarė iškelti dar 4 tūkst.“
Dar prastesnės sudėties Vyriausybė? Seimo narys Gabrielius Landsbergis, vertindamas premjero Sauliaus Skvernelio pateiktą atnaujintą Vyriausybės sudėtį, apgailestauja, kad Lietuva dar beveik pusantrų metų turės dar prastesnės kokybės Vyriausybę negu iki šiol. „Tenka apgailestauti, kad, formuojant Vyriausybę, nepavyko išsaugoti gerai dirbusio susisiekimo ministro Roko Masiulio. Panašu, kad dėl premjero Sauliaus Skvernelio abejingumo vietoje žadėto profesionalų proveržio turėsime stagnaciją ir nuosmukio administratorius. Nė vienas iš trijų naujų ministrų nėra niekuo pasižymėję nei politikoje, nei jiems paskirtose srityse. Per dvi Vyriausybės formavimo savaites nei iš premjero, nei iš visų trijų naujai skiriamų ministrų neišgirdome absoliučiai jokių naujų idėjų ar aiškių prioritetinių darbų jų vadovaujamose srityse. Dar daugiau, lieka dirbti ministrai, dėl kurių darbo buvo kilę abejonių ir iki šios Vyriausybės formavimo. Vietoje prieš 2016 m. rinkimus žadėtų savo sričių nepartinių profesionalų, šiandien Vyriausybėje turime niekuo nepasižymėjusius, abejotinos reputacijos partinius kadrus.