Rugpjūčio 10 d., Užugirio dvare (Ukmergės raj., Taujėnų seniūnijoje) švenčiant pirmojo Lietuvos Prezidento, Vasario 16-osios akto signataro Antano Smetonos 145-ąsias gimimo metines – Smetonines ir šimtmečio sukaktį, kai A. Smetona buvo išrinktas atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu, atidengtas jam skirtas paminklas.
dalyvių
Priešais A. Smetonos mokyklą muziejų 2,5 metro aukščio iš bronzos nulietą skulptūrą ant granitinio daugiau nei 0,5 metro aukščio pjedestalo įrengė pats jos autorius – skulptorius Antanas Žukauskas ir pagal jo sukurtą maketą skulptūrą išliejęs Vilniaus bendrovės „Savitai“ skulptorius, liedinimo meistras Rolandas Šmitas. „Paminklas A. Smetonai ir paminklas J. Basanavičiui, neseniai pastatytas Vilniuje, pagaminti mūsų įmonėje ir yra mūsų pasididžiavimas“, – teigė R. Šmitas.
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo ir dabartinis Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Valstybės vadovas pažymėjo, kad nori pagerbti ne tik Antaną Smetoną, bet ir valstybės pamatus, prie kurių kūrimo ir įamžinimo istorijoje šis prisidėjo. Iškilmėse dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, daugybė svečių, vietinių ir iš toliau atvykusių žmonių. Paminklas iškilo priešais 1935 m. Antano Smetonos rūpesčiu pastatytą mokyklą, kurioje dabar veikia krašto muziejaus padalinys.
Prezidentas G. Nausėda priminė, kad net ir sovietmečiu A. Smetona buvo prisimenamas, kaip valstybingumo simbolis. „Kaip valstybės simbolį mes privalome jį ir gerbti – kartu su jo puikiaisiais bruožais, kartu ir su tam tikromis klaidomis, kurių buvo padaryta ir kurios gal kiek pasuko Lietuvos valstybės vairą į šoną nuo demokratinės sistemos. Esu tikras, kad šis žmogus tai darė tik iš didelės meilės Lietuvai, norėdamas, kad jos nepriklausomybei, jos laisvei, jos gerovei nekiltų pavojų iš išorės“, – sakė Prezidentas, paraginęs šventės dalyvius dažniau pamąstyti, ką jie gali duoti savo šaliai.
Šalies vadovas kritiškai atsiliepė apie pastaruoju metu išryškėjusią tendenciją iš aukšto kritikuoti praeities valstybės kūrėjus: „Šiandien Lietuva gyvena laikotarpiu, kurį aš vadinu istoriniu panagių atlupinėjimu, kai mes vėl ir vėl kvestionuojame savo istoriją, mes ir vėl esame tokioje padėtyje, kai norime atsiprašinėti už tai, kad esame kartu su kitomis tautomis, kad išlikome per istorijos šimtmečius. Aš nemanau, kad reikia atsiprašinėti.“
Prezidentas kreipėsi į politikus, ragindamas dažniau susilaikyti nuo pagundos tapti teisėjais žmonių, kurie gyveno prieš daugelį metų. „Galbūt ir jų didelis nuopelnas yra tai, kad šiandien jūs galite stovėti ir juos iš aukšto kritikuoti, nors jie gyveno visai kitomis istorinėmis aplinkybėmis ir priiminėjo visai kitokius moralinius ir istorinius sprendimus“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti. Komentuodamas spaudai iškiliausiam tautininkui A. Smetonai pagerbti skirtą šventę, jis priminė, kad dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą atsikūrusi Tautininkų partija buvo Smetoninių švenčių Užulėnyje ir Užugiryje sumanytoja: „Be galo džiaugiuosi, kad 1989 metais atkurtos Lietuvių tautininkų sąjungos pradėtas ir tęsiamas žygis, grąžinant A. Smetonos atminimą į Lietuvos valstybės viešąjį gyvenimą, pagaliau sulaukė Prezidento dėmesio ir pagarbos valstybės mastu. Prieš daugiau nei 25 metus, tuometinei valdžiai priešinantis, tautininkų iniciatyva pradėtos švęsti Užulėnyje ir Užugiryje Smetoninės, kurios jau tapo Ukmergės krašto ir, tikimės, taps visos Lietuvos tradicija. <…> Dabar esame tikri, kad žygis, grąžinant A. Smetonos atminimą į Vilnių, istorinę Lietuvos sostinę, tikrai bus įgyvendintas aukščiausiu lygiu. Tautos jėga – vienybėje“, – sakė S. Gorodeckis.
Paminklą pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Vėliau Antano Smetonos dvare šventiškai paminėtas pirmojo Lietuvos Prezidento gimtadienis.
Parengta pagal www.alkas.lt ir R. Kaminsko tekstus