Dėl pamokų pateisinimo tvarkos. Nuo rugsėjo atsisakius 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą dėl ligos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms, mokykloms ir tėvams primena apie pamokų pateisinimo tvarką. Kaip ir iki šiol, ją nustato mokykla, susitarusi su tėvais. Atsisakius medicininės pažymos, pamokų pateisinimo tvarka nesikeičia, tik ministerija siūlo papildyti mokyklos ir tėvų sudaromas sutartis nuostatomis, kad patys tėvai pateisina vaiko pamokas, praleistas dėl ligos.
„Labai sveikintinas šis Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas atsisakyti pažymos. Tėvams nebereikės gaišti laiko lūkuriuojant poliklinikose, kai vaikas jau yra pasveikęs, sumažinama ir administracinė našta. Mūsų visų prioritetas yra vaikas ir jo sėkmingas ugdymas. Absoliuti dauguma tėvų rūpinasi savo vaikų sėkminga ateitimi, stengiasi sudaryti kuo geresnes galimybes mokytis, tad tikimės, kad piktnaudžiavimo atvejų nebus, juo labiau kad mokyklose jau įsigalėjusi praktika dėl pamokų pateisinimo – kokiais atvejais nelankymą gali pateisinti tėvai, taip pat numatyti pagalbos būdai pamokas praleidžiantiems mokiniams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.
Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visoms savivaldybėms ir mokykloms išsiuntė informaciją, primindama apie teisės aktuose numatytą pamokų nelankymo pateisinimo tvarką.
Pagrindiniai mokyklos lankymo stebėsenos žingsniai:
1. Savivaldybės, kurios pagal įstatymus yra atsakingos už vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas, pasitvirtina savo teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarką.
2. Mokyklos pasitvirtina savo mokinių pamokų ar ugdymo dienų lankomumo apskaitos tvarką ir nustato praleidimą pateisinančius dokumentus, pateisinimo būdus, kuriuos gali pateikti tėvai. Tame pačiame dokumente gali nustatyti ir didžiausią galimą pateisinti pamokų skaičių. Kiek dienų galės pateisinti tėvai, numato pačios mokyklos, susitarusios su tėvais. Šie įsipareigojimai ir padariniai dėl jų nesilaikymo turėtų būti įtvirtinti ir mokymo sutartyse.
3. Mokyklos nustato ir pagalbos organizavimo būdus mokiniams, kurie praleidžia pamokas. Mokinių lankomumą koordinuoja klasių vadovai, bendradarbiaudami su dalykų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, Mokyklos vaiko gerovės komisija. Jiems gali būti pavesta tvarkyti lankomumo apskaitos dokumentus ir pateikti juos Mokyklos vaiko gerovės komisijai. Švietimo pagalbos specialistai, dirbantys mokyklose, nustatę mokinių nelankymo priežastis, teikia švietimo pagalbą mokiniams ir jų tėvams, konsultuoja klasių vadovus, mokytojus, planuoja priemones lankomumui gerinti. Išskirtiniais atvejais, jei šeima nebendradarbiauja ir įtariama, kad vaikui trukdoma mokytis, mokykla turi teisę kreiptis į policiją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinius padalinius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą.
Sprendimus, kokiu būdu turi būti pranešama apie praleistas pamokas, pateikimo terminus, pateisinamų pamokų skaičių priims visa mokyklos bendruomenė.
Naujais mokslo metais besimokančiųjų skaičius – panašus kaip ir praėjusiais. Prognozuojama, kad pirmokų skaičius mažai skirsis nuo pernykščio – jų sugužės apie 29 tūkst. Bendras mokinių skaičius bus panašus kaip pernai, numatomas tik pusės procento mažėjimas. Šiemet į mokyklas ateis 322,1 tūkst. moksleivių, 2018 m. mokėsi 323,6 tūkst. Praėjusių mokslo metų duomenimis, daugėja į Lietuvą grįžtančių vaikų. 2018 m. mokytis grįžo 1,8 tūkst. vaikų iki 15 metų, tai 40 proc. daugiau nei 2017 m. (1,3 tūkst.).
Šiemet Lietuvoje veiks 1009 valstybinės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, 2018 m. veikė 1023. Jose dirbs 27,3 tūkst. mokytojų, 2018 m. jų buvo 27,9 tūkst. 2019 m. veiks 60 profesinio mokymo įstaigų. Numatoma, kad šiemet jose amato mokysis 33,3 tūkst. mokinių, pernai – 34 tūkst. Šį rudenį 41 Lietuvos aukštoje mokykloje turėtų studijuoti 105 tūkst. studentų, 2018 m. jų buvo 111 tūkst. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus