Antanas Žvironas – eksperimentinės fizikos Lietuvoje pradininkų gretose. Ir ne tik…

Antanas Žvironas – Lietuvos fizikas, Ciuricho (Šveicarija) universiteto filosofijos daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Eksperimentinės fizikos katedros asistentas, docentas (1928–1940),

Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto profesorius (1940–1945), Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas, Bendrosios fizikos, Teorinės fizikos bei Eksperimentinės fizikos katedrų vedėjas (1944–1945). Žurnalo „Gamta“ redaktorius. Vienas iš VLIK vadovų, Gulago kalinys.

 

Antanas Žvironas gimė 1899 m. spalio 30 d. Užpaliuose (Utenos apskr.). Mokėsi Užpaliuose, Utenoje ir Vilniuje. 1915 m. su karo pabėgėliais evakavosi į Tomską. Čia 1918 m. aukso medaliu baigė gimnaziją. 1921 m. grįžęs į Lietuvą buvo mobilizuotas į kariuomenę, mokėsi Kauno karo mokykloje. Ją baigė su pagyrimu ir gavo dovaną – auksinį laikrodį. 1923–1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenės mokomoje artilerijos kuopoje leitenantu. 1926 m. įstojo į Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto fizikos skyrių.

Studijuodamas dirbo Eksperimentinės fizikos katedros jaunesniuoju laborantu. 1928 m. baigęs universitetą, buvo perkeltas į jaunesniojo asistento pareigas. A. Žvironas aktyviai populiarino fiziką. Buvo ryžtingas socialdemokratas, universitete priklausė žaizdrininkams. 1927 m. su kitais devyniais „Žaizdro“ draugijos nariais suimtas, bet, nesudarius bylos, paleistas. 1929 m. paskirtas vyresniuoju asistentu. Tais pačiais metais, po pasikėsinimo į Lietuvos Vyriausybės ministrą pirmininką A. Voldemarą, buvo nuteistas kalėti vienerius metus. Protestuojant mokslo visuomenei, bausmė buvo sušvelninta, o vėliau ir panaikinta.

 

1931 m. Matematikos ir gamtos fakulteto tarybos sprendimu jis buvo komandiruotas į Ciuricho universiteto Fizikos institutą tobulintis atomo spektroskopijoje, tyrė gyvsidabrio spektro rezonansinės linijos hipersmulkiąją struktūrą. Už šiuos tyrimus 1933 m. A. Žvironui suteiktas Ciuricho universiteto filosofijos daktaro laipsnis. 1934 m. šis mokslo laipsnis nostrifikuotas Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto taryboje. Jo moksliniai darbai buvo publikuoti žurnaluose „Helvetica Physica Acta“, „Nature“ ir kt. 1935 m. apgynė habilitacinį darbą „Gyvojo sidabro rezonanso 2537 Ǻ linijos hiperfeinstruktūros Zeemano efektas” ir buvo paskirtas docentu. Tačiau, dirbdamas mokslinį darbą, A. Žvironas stipriai apsinuodijo gyvsidabrio garais (tais laikais dar nebuvo išsamios informacijos apie gyvsidabrio kenksmingumą) ir tai keleriems metas sutrikdė tolesnę jo aktyvią veiklą.

1938 m., pagėrėjus sveikatai, skaitė paskaitas, su bendraautoriais parengė ir išleido vadovėlį „Fizikos laboratoriniai darbai“. Buvo vienas iš Lietuvos gamtininkų draugijos valdybos narių, draugijos žurnalo „Gamta“ leidimo iniciatorius, redaktorius ir straipsnių autorius. Bendradarbiavo rengiant lietuviškąją enciklopediją, buvo daugelio mokslo ir politikos populiarinimo straipsnių autorius žurnale „Kultūra“ bei kituose. Gerai mokėjo lietuvių, rusų, vokiečių kalbas, kiek silpniau – prancūzų ir anglų, todėl produktyviai dirbo mokslinėje terminologijoje.

1940 m. docentas A. Žvironas buvo perkeltas į Vilniaus universitetą, išrinktas profesoriumi ir paskirtas Fizikos ir matematikos mokslų fakulteto dekanu (1944–1945), Bendrosios fizikos katedros vedėju (1944). Kartu vadovavo Eksperimentinės fizikos ir Teorinės fizikos katedroms. 1945 m. už dalyvavimą dar vokiečių okupacijos metais organizuotame pogrindiniame Visos Lietuvos išlaisvinimo komitete (VLIK), būnant Vilniaus skyriaus pirmininku, kaip iniciatorius tęsiant pogrindinę veiklą vėl okupuotoje Lietuvoje, buvo areštuotas, nuteistas 10 metų kalėti ir 5 metams tremties. Kalėdamas Pečioros (Rusija) lageryje, kurį laiką dirbo taip pat nuteisto žymaus mediko G. Daniševskio organizuotoje Mokslinių tyrimų laboratorijoje, rengė publikacijas apie Šiaurės klimato reikšmę žmogaus organizmui. 1948 m. ši laboratorija buvo uždaryta ir po dvejų metų A. Žvironas buvo perkeltas į Abezės lagerį. Sovietiniai kalėjimai ir lageriai visiškai palaužė ir taip silpną jo sveikatą.

 

1953 m. pavasarį A. Žvironas buvo perkeltas į Maskvos Butyrkų kalėjimą, iš kurio po metų paleistas. Trumpą laiką gydėsi Lietuvoje, tačiau pagyvenęs laisvėje tik 86 dienas, mokslininkas mirė. Palaidotas Užpalių kapinėse.

1988 m. Lietuvos TSR prokuratūra peržiūrėjo prof. A. Žvirono bylą ir jį reabilitavo. Pagal amžininkų atsiminimus ir prof. A. Žvirono nuveiktus darbus tuo laikotarpiu, kai intensyviai formavosi kvantinė fizika, galima teigti, kad jis buvo ypač talentingas Lietuvos mokslininkas ir mokslo organizatorius. Prof. Antanas Žvironas buvo dviejų Lietuvos kairiųjų politinių pažiūrų asmenybių – fiziko, kelis kartus išrinkto Lietuvos universiteto, Pirmosios Respublikos laikais veikusio Kaune, rektoriumi, politiko, diplomato, prof. Vinco Čepinskio ir Vasario 16-osios Akto signataro, inžinieriaus, prof. Stepono Kairio mokslinių bei ideologinių idėjų tęsėju. Gaila, kad politinių permainų verpetuose jo mokslinė ir visuomeninė veikla buvo nutraukta.

 

Už tai, kad nacių okupacijos metais gelbėjo žydus, po mirties (1992 m.) A. Žvironas apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Vilniuje, prie namo Didžiojoje g. 4, (Chodkevičių rūmų kieme), kuriame gyveno prof. A. Žvironas, 1999 m. įrengta jo atminimo lenta.

Prof. Antano Žvirono 120-ųjų gimimo metinių minėjimas Lietuvos mokslų akademijoje įvyks šių metų spalio 29 d. Parengė prof. habil. dr. Liudvikas Kimtys, pasinaudodamas leidiniu „Antanas Žvironas: straipsniai, laiškai, atsiminimai“ (sudarytoja E. Makariūnienė, Vilnius, 1999, 320 p.).