Šiuolaikiniai darbdaviai ieško tų, kurie gali mąstyti kūrybiškai ir siūlyti netikėtus, kartais į visuomenės nustatytus rėmus netelpančius sprendimus. Kartais jau ir šiandien sunkiai suspėjame su itin greitai besivystančio pasaulio tempais, todėl kūrybiškas mąstymas taps viena svarbiausių savybių.
Pasak Kauno technologijų universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakulteto prodekanės Dainoros Maumevičienės, kūrybinio, o kartu ir kritinio, mąstymo gebėjimų šiandien reikalauja visa žmonija. Įmonės atsirinkdamos darbuotojus netgi pabrėžia, kad ieško kūrybiškai ir kritiškai mąstančių žmonių tam, kad gimtų kažkokios naujovės, kurios padėtų mums gyventi.
Kalbama, kad 2025 m. darbo rinka gali nemenkai pasikeisti, o tam tikros specialybės netgi ir išnykti. Tačiau tuo pačiu neabejoja, kad atsiras ir naujų darbo vietų, reikalaujančių kitokių gebėjimų ir įgūdžių.
„Kūrybiškas mąstymas į įvairias situacijas leidžia pažvelgti kitu kampu ir padeda išvengti šabloniškų sprendimų. Kūrybiškumo ateityje vis labiau reikės ne tik menininkams, bet ir verslininkams ar net buhalteriams. Be tokio mąstymo negalėsime prisitaikyti prie šiuolaikinio ir greitai kintančio pasaulio“, – sako „Samsung“ inicijuotos skaitmeninių įgūdžių programos vadovė Eglė Tamelytė. Šiuos mokslo metus technologijų bendrovė pasitiko su specialiai 9-12 klasių moksleiviams sukurta skaitmeninių įgūdžių lavinimo programa „Skaitmeninis moksleivio IQ“.
Kaip lavinti kūrybinį mąstymą?
Pasak D. Maumevičienės, kūrybinis mąstymas yra siejamas su tuo, kaip aš galėčiau pakeisti tai kas egzistuoja, kaip aš galėčiau pakeisti žmonių patirtis. Tai gebėjimas pastebėti ryšius, sąsajas tarp daiktų, kurie galbūt nėra iš pirmo žvilgsnio susiję.
„Kitaip tariant, tai yra netradicinis mąstymas. Negalvojama, kad A ir B tašką galima sujungti tik tiese, tai galima padaryti ir įvairiomis linijomis arba apskritimais. Aš bandau naujai, kitaip, netradiciškai galvoti ir pastebėti ryšius tarp daiktų, kuriuos ne visada galiu pastebėti“, – sako Kauno technologijų universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakulteto prodekanė.
O kaip reikia lavinti kūrybinį mąstymą? „Ne paslaptis, kad reikia kuo daugiau skaityti, domėtis, dalyvauti įvairiuose žaidimuose, žiūrėti filmus, domėtis istorija. Lego kaladėlių žaidimas yra vienas iš esminių žaidimų, kuris ugdo mūsų kūrybinį mąstymą“, – teigia D. Maumevičienė.
Kūrybinio mąstymo mitai
Visgi, viešojoje aplinkoje sklando ir nemažai mitų susijusių su kūrybiniu mąstymu. Kokie jie?
„Vienas iš gyviausių mitų tai, kad kūrybiniu mąstymu pasižymi tik kūrėjai. Pavyzdžiui, dailininkai, kompozitoriai, šokėjai ir kiti menininkai. Iš tiesų tai nėra tiesa. Įgimtą kūrybinį mąstymą mes turime kiekvienas, taip pat ir išugdyti jį galime kiekvienas“, – sako D. Maumevičienė.
Pasak profesorės, galvojama, kad kūrybinis mąstymas yra tik tai, ką galima pagrįsti logiškai. Tačiau tai irgi nėra tiesa. Kūrybinis mąstymas atsako į klausimą, kaip aš galėčiau kažką pakeisti?
„Kūrybiškai ir kritiškai mąstančios asmenybės visada išdrįs klausti, kodėl yra taip, o kas jeigu ne, kaip tai galėtume pakeisti? Kūrybiškai ir kritiškai mąstantys žmonės ir yra laisvos visuomenės pagrindas“, – sako Kauno technologijų universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menu fakulteto prodekanė.