LNK laida KK2, nors yra pramoginio, satyrinio stiliaus, tačiau iškėlė labai rimtą klausimą: kur dingo granitinė atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos? Kada dingo? Kieno nurodymu dingo? Kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu?
Meras aiškina, kad lentos J. Noreikai sugrąžinimas į vietą yra „teisinis nihilizmas“. Tačiau kai vandalas ją kūju sudaužė, nebuvo „teisinis nihilizmas“. Išsyk net pareiškė, kad neatstatinės: sudaužė – sudaužė, ką darysi, blogai, bet… ir gerai… Visuomenei spaudžiant, šukes suklijavo, pakabino. Lyg pajuokai – duženų lipdinį. Laikinai, tam kartui. Visuomenei pavedžioti už nosies.
Kai visuomenė dabar savo jėgomis ir lėšomis atkūrė buvusią padėtį – jau „teisinis nihilizmas“. O tyliai, vogčiomis nuo visuomenės panaikinti K. Škirpos ir kitų savanorių žygį įamžinusią plokštę – ne teisinis nihilizmas?
Vieną dieną drauge su pulk. K. Škirpos marčia Kristina Tyliūte-Škirpiene pakilome į bokšto viršūnę. Prie vėliavos stiebo pagrindo pritvirtinta tik nuasmeninta lentelė, kad 1919 m. sausio 1 d. čia buvo iškelta Lietuvos vėliava. Ją iškėlusiųjų vardai slapčia ištrinti. Viešniai buvo skaudu patirti, kad Lietuva šitaip elgiasi, kad ji bijo istorijos faktų ir bando patyliukais klastoti savo pačios praeitį. Būtų gera žinoti pavardes žmonių, kurie tokiu būdu „įsiamžino“ šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje.
Vidmantas Valiušaitis
Šaltinis: www.alkas.lt, 2019 09 10.