Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Rugsėjo 5 d. Seimo Konferencijų salėje (III rūmuose) aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir naujojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengimo komanda Seimo nariams pristatė naujojo plano koncepciją.
Naujasis LRBP nustatys šalies teritorijos erdvinio vystymosi kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrins, kad būtų suderinti galiojantys ir kuriami strateginiai planavimo dokumentai, turintys erdvinę išraišką. Naujojo LRBP sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – iki 2050 metų.
VII sesijos darbų programa. Rugsėjo 10 d. Seimo nariai susirinko į pirmąjį VII (rudens) sesijos posėdį. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis parlamentarams perskaitė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą, pristatė svarbiausius sesijos akcentus. „Planuodami septintąją šio Seimo sesiją pagal Vyriausybės darbų programą matome jau įvykdytas ir vykdomas užduotis – struktūrinės reformos įgyvendinamos, vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus“, – sakė V. Pranckietis.
Sesijos darbų programoje numatytos penkios veiklos kryptys: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė. Projektu siūloma įtvirtinti ir penkis programos prioritetus. Svarbiausiu rudens sesijos darbu Seimo Pirmininkas įvardijo vieną prioritetų – 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimą.
Kitas prioritetas – socialinės atskirties mažinimo tęstinumas įgyvendinant kompleksines priemones. „Tęsime socialinės gerovės kūrimą. Tarp priemonių numatomas ir vaiko pinigų didinimas, ir nemokamas mokinių maitinimas mokyklose, ir vaistų kainų mažinimas. 2020 m., kaip ir 2019 m., nuo politikų valios nebepriklauso ir nebepriklausys pensijų didėjimas (kitąmet numatomas 8 proc. didėjimas), nes pagal šios Vyriausybės sukurtą formulę pensijos didėja priklausomai nuo ekonominių rodiklių kilimo“, – sakė V. Pranckietis.
Trečias prioritetas – korupcijos mažinimas ir skaidrumo užtikrinimas, skolų išieškojimo įmonių veiklos reguliavimo tobulinimas: Turto civilinio konfiskavimo instituto įtvirtinimas, lobistinės veiklos reguliavimo tobulinimas, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrinimas, tarėjų instituto įtvirtinimas. Dar vienas darbų programos prioritetas – pokyčių švietimo sistemoje teisinio reglamentavimo tobulinimas ir kontrolė. Penktu prioritetu išskirtas kultūros politikos teisinio reguliavimo sistemos sukūrimas ir valstybės įsipareigojimų kultūros srityje įtvirtinimas. Sesijos darbų programos projekte siūlomi svarstyti 507 teisės aktai, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė, Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo nariai.
Opozicijos lyderis. Juo tapo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas. Socialdemokratas opozicijos lyderio poste keičia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, buvusią opozicijos lydere nuo kovo ligi šiol. „Opozicinių frakcijų susitarimas, kaip parodė pusmetis konstruktyvaus darbo, iš tikrųjų pasiteisino. Suvienijus pastangas opozicinėms frakcijoms, Seime užkirstas kelias antikonstituciniams įstatymų priėmimo būdams, nesiskaitymui su parlamentine etika, įvairiausioms antidemokratinėms valdančiųjų iniciatyvoms“, – sako opozicijos lyderiu tapęs J. Sabatauskas. Pagal koalicijos susitarimą opozicijos lyderio poziciją užima opozicinių frakcijų seniūnai rotacijos būdu.
Seimo lankytojų centras. Rugsėjo 11 d. duris atvėrė Seimo lankytojų centras, įsikūręs Gedimino pr. 60 Vilniuje (darbo laikas: I–IV: 8:00–17:00, V: 8:00–15:45; kontaktai: tel. (8 5) 239 6600, el. p. lankytojai@lrs.lt). Atvėrus Lankytojų centro duris, iki šiol Seime organizuojamos ekskursijos bus papildytos įvairiais edukaciniais užsiėmimais, paskaitomis ir diskusijomis, kuriose visuomenė turės galimybę giliau susipažinti su parlamentarizmo istorija, šiuolaikinio parlamento veikla, įstatymų leidybos procedūromis, taip pat bus organizuojami susitikimai su Seimo nariais. Į Lankytojų centrą darbo valandomis galės patekti kiekvienas sostinės gyventojas ar svečias be išankstinės registracijos.
Pagrindinis centro veiklos tikslas – skatinti atvirą Seimo ir visuomenės dialogą, užtikrinti Seimo pasiekiamumą, ugdyti atsakingą rinkėją. Pradiniame Lankytojų centro veiklos etape bus analizuojami būsimo lankytojo poreikiai, kuriami edukaciniai užsiėmimai, rengiamos diskusijos ir susitikimai su Seimo nariais.
Nepalankioje aplinkoje augantys vaikai. 2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės kontrolė paviešino atlikto audito ataskaitą „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Lietuvos savivaldybėse. Dalis audito buvo skirta įvertinti, ar visos savivaldybės į ikimokyklinį ugdymą įtraukia visus socialinės rizikos šeimose augančius vaikus, ar skiria jiems privalomą ikimokyklinį ugdymą. Ataskaitoje teigiama, kad daugiau kaip trečdalis (net 36 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų iki 5 metų (imtinai) amžiaus nedalyvavo ikimokyklinio ugdymo procese, nes savivaldybės neskyrė jiems privalomo ugdymo, neorganizavo vežiojimo į ikimokyklinio ugdymo programą vykdančias įstaigas.
2019 m. birželio 1 d. Savivaldybių asociacija Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pateikė duomenis, kad nepalankioje aplinkoje šalyje auga 4414 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Iš jų 2018–2019 m. privalomas ikimokyklinis ugdymas skirtas vos 246 vaikams. Dalis vaikų lanko darželius savanoriškai, tačiau apie 1,4 tūkst. nepalankioje aplinkoje augančių vaikų visgi lieka be taip jiems reikalingo ikimokyklinio ugdymo.