2021-ieji – Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai. 2021-aisiais sukaks 100 metų nuo pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Priimtame dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos atminties institucijų vaidmuo saugant ir įprasminant tautos istorinę kultūrinę atmintį, skatinant Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, ugdant pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai yra ypač svarbus. Minint Lietuvos archyvų 100 metų jubiliejų, siekiama paskatinti visuomenę domėtis valstybės praeitimi ir istorija.
Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus nutarta skelbti, nes 2021 m. sukanka 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo. „Totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvos totorių bendruomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, ši bendruomenė savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra jos istorijos dalis“, – pabrėžiama priimtame Seimo nutarime.
Čiunės Sugiharos metai. Seimas 2020-uosius paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės. Seimo nutarime pabrėžiama Č. Sugiharos humaniško poelgio svarba šiandienos pasauliui, taip pat tai, kad 1985 m. Č. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, o Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ skatina menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti. Priimtame dokumente akcentuojama Č. Sugiharos atminimo puoselėjimo reikšmė plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius ir švietimo ryšius su Japonija, kurią Lietuva laiko savo strategine partnere Azijos regione.
Įkurta „Baltic Plus“ grupė. Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) pirmininkas Algirdas Butkevičius ir jo pavaduotojas Egidijus Vareikis, dalyvavę ETPA plenarinėje sesijoje Strasbūre, kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Sakartvelo ir Ukrainos pasirašė pareiškimą „Dėl „Baltic Plus“ grupės įsteigimo ir atsisakymo dalyvauti Europos Tarybos 70-ųjų metinių minėjimo renginiuose“.
Penkių valstybių delegacijos pareiškė, kad ETPA įkuriama „Baltic Plus“ grupė, kuri sieks, kad ETPA ir jos narės laikytųsi pagrindinių principų, kuriais remiantis buvo įsteigta ETPA. Grupės narių delegacijos ir toliau laikysis Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos, tebesitęsiančios Rytų Ukrainos ir Sakartvelo bei Moldovos teritorijų karinės okupacijos nepripažinimo ir pasmerkimo politikos. Pareiškimu parlamentarai atsisakė dalyvauti oficialiuose Europos Tarybos 70-ųjų metinių minėjimo renginiuose, protestuodami prieš Europos Tarybos vertybių išsižadėjimą ir paklusimą Rusijos Federacijos reikalavimams bei finansiniam sabotažui.
Neleisti Lietuvos žemės gelmių paversti sąvartynu. Spalio 9 d. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektą ir priėmė sprendimą, draudžiantį anglies dioksidą (CO2) saugoti (laidoti) natūraliose žemės gelmių ertmėse ir vandeninguose horizontuose. Dėl šio projekto viešumoje kilo diskusijų ir kai kurių verslo grupių nepasitenkinimas.
„Mums turi rūpėti ne atskirų verslo grupių interesai, o Lietuvos žemės gelmės ir čia gyvenančių žmonių saugi bei sveika aplinka. Žodis „saugojimas“, kalbant apie anglies dioksidą, čia netinkamas, nes, suleidus jo į žemės gelmes, atgal nesusigrąžinsi. Lietuva neturi taršios gamybos, net dujas deginančios elektrinės stovi rezerve nenaudojamos dėl to, kad jose naudojant dujas pagaminta elektros energija tris kartus brangesnė nei importuojama. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta iki 2050 m. atsisakyti viso iškastinio kuro energijos gamyboje, Lietuvos parlamentas ta kryptimi ir eina. Privačios kompanijos visada siekia tik investicinės naudos, o visos CO2 bei tokio kapinyno priežiūros sąnaudos ir galimos neigiamos pasekmės guls ant Lietuvos žmonių pečių. Tačiau pats svarbiausias aspektas – Lietuva, viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, turi tyrą požeminį vandenį. Globaliai kovodami su klimato kaita ir žemės užterštumu, negalime elgtis nežmoniškai su savo krašto žemės gelmėmis – tai būtų veidmainystė prieš ateinančias kartas“, – kalbėjo A. Skardžius.
Pasak A. Skardžiaus, Prezidentūra yra pateikusi raštą, kuriame taip pat neigiamai vertina idėją CO2 laidoti Lietuvos žemės gelmėse. „Anglies dvideginio įleidimas po žeme yra nauja praktika, todėl ir Europos Komisija įspėja apie galimas grėsmes. Viena jų – CO2 nutekėjus, jis gali užteršti požeminius ir gruntinius vandenis. Taip pat gali pakenkti ar sunaikinti žemės gelmėse esančius naudinguosius išteklius. Aplinkos apsaugos komitetas laimėjo kovą dėl CO2 laidojimo žemės gelmėse, dabar laukia mūšis Seime“, – sako A. Skardžius.
Siūloma senjorams kompensuojamuosius vaistus leisti įsigyti nemokamai. Atsižvelgiant į 2019 m. liepos 5 d. pasirašytos Koalicijos sutarties nuostatas, įstatyme siūloma įtvirtinti, kad visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Projektu taip pat numatoma, kad mažas pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones bus padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. šiems pacientams jų mokėti nereikės.
Lengvata senjorams užsakant asmens dokumentus. Seimas priėmė Rinkliavų įstatymo pataisą (projektas Nr. XIIIP-1726(2), kuria nuspręsta senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems piliečiams padidinti lengvatą užsakant asmens tapatybės kortelę arba pasą. Valstybės rinkliavos už šių dokumentų išdavimą, keitimą bendra tvarka dydis jiems bus mažinamas nuo 50 iki 80 proc. Kaip ir iki šiol, šiems asmenims valstybės rinkliava bus mažinama jų pasirinkimu tik už vieno iš šių dokumentų išdavimą, keitimą bendra tvarka