Rugsėjo 20 d. Kauno senamiestyje, prie Vytauto Didžiojo (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų) bažnyčios, minint 150-ąsias visuomenininko, rašytojo, kun. Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines, atidengtas jam skirtas paminklas, sukurtas skulptoriaus Gedimino Piekuro.
Rašytojas pavaizduotas prisėdęs ant suolelio prie bažnyčios, kurioje dirbo ir kurios šventoriuje buvo palaidotas. Vytauto Didžiojo bažnyčia tapo centru, aplink kurį sukosi Vaižganto gyvenimas ir jo visuomeninė veikla. Greta, kampiniame Aleksoto gatvelės ir Jėzuitų skersgatvio name, Vaižgantas gyveno. Dabar jis vėl sugrįžo į Kauno senamiesčio erdvę, atgimęs bronzoje…
Prieš paminklo atidengimą Vytauto Didžiojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už kanauninką J. Tumą-Vaižgantą. Jas koncelebravo neseniai kardinolu paskirtas Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas, bažnyčios rektorius kun. teologijos licenziatas Kęstutis Rugevičius, Kauno šv. Jurgio pranciškonų vienuolyno gvardijonas kun. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM ir kiti kunigai. Po Mišių įvyko paminklo atidengimo ceremonija, kurioje dalyvavo Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Audronė Jankuvienė ir Gediminas Vasiliauskas, Anykščių r. savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, mokslotyrininkė prof. Ona Voverienė, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, kiti svečiai ir būrys kauniečių. Ištraukas iš literatūrinio spektaklio „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“ skaitė aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas. Paminklą atidengė Seimo Pirmininkas prof. V. Pranckietis, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Jurgutis ir skulptorius Gediminas Piekuras. Po minėjimo Šv. Jurgio kankinio konvento konferencijų salėje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos suvažiavimas. Juozas Tumas-Vaižgantas kartu su kitais Lietuvos šviesuoliais šią draugiją įkūrė 1921 m. ir iki 1924 m. buvo jos pirmininku.
2019 metai Seimo nutarimu paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, Lietuvos tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas. Jo kūrybinis palikimas yra vienas iš gausiausių tarp to meto rašytojų. Šie metai Seimo nutarimu paskelbti ir Lietuvos šaulių sąjungos metais. J. Tumas-Vaižgantas buvo Šaulių sąjungos narys, kurį laiką redagavo „Trimitą“, buvo išrinktas sąjungos garbės teismo nariu, kuriuo su nedidelėmis pertraukomis išbuvo iki 1928 m.
Dr. Raimundas Kaminskas