Universitetų tinklo optimizavimas. Vyriausybė pritarė valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių korekcijoms. Numatyta, kad Vyriausybė skatins universitetų jungimosi iniciatyvas ir teiks paramą toms aukštosioms mokykloms, kurios priims sprendimus dėl jungimosi bei turės aiškius šio proceso planus. „Mūsų tikslas, kad universitetų jungimasis vyktų atsižvelgiant į ES aukštojo mokslo praktiką, Europos universitetų asociacijos rekomendacijas, taip pat mūsų Konstitucinio Teismo išaiškinimą – ne nuleidžiant sprendimus iš viršaus, o akademinėms bendruomenėms susitariant ir gerai pasirengiant. Europos šalių patirtis ir rekomendacijos rodo, kad jungiamos aukštosios mokyklos turi būti sutarusios kartu įgyvendinti nustatytus tikslus ir siekti rezultatų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.
Vyriausybės patvirtintame priemonių plane tikslinami Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto terminai – numatoma, kad reorganizavimo procedūros pasibaigs 2020 m. Tai padaryta atsižvelgus į Seimo 2019 m. balandžio 26 d. priimtą nutarimą, kuriuo nustatyta, kad reorganizavimas turėtų įvykti iki 2020 m. liepos 1 d.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) tarybai atsisakius jungtis prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), plane šios nuostatos atsisakoma. Nuspręsta stiprinti LSMU jame sutelkiant medicinos ir sveikatos mokslų, gamtos mokslų sričių potencialą. Iš LSU laukiama ateities veiklos vizijos.
Vyriausybė taip pat priėmė protokolinį sprendimą siūlyti Mykolo Romerio universitetui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui iki 2019 m. spalio 7 d. apsispręsti dėl jungimosi procedūros.
Didinamas nemokamų bakalauro studijų skaičius. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, kuriomis būtų įvedama daugiau nemokamų bakalauro studijų vietų, o aukštosios mokyklos būtų skatinamos pagal veiklos rezultatus. „Seimui priėmus mūsų teikiamus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, pagerės studijų prieinamumas – daugiau stojančiųjų gaus valstybės finansavimą studijoms. Tai leis pertvarkyti ir aukštųjų mokyklų finansavimą, kad jis ne tik dengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą ir kokybės augimą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Valstybės finansavimą studijoms siūloma skirti visiems stojantiesiems, kurių rezultatai atitinka nustatytą kokybės kartelę. Išimtis būtų daroma tik tais atvejais, kai dėl riboto specialistų poreikio, aukštos studijų kainos ar kitų aplinkybių visų įstojusiųjų studijas finansuoti valstybės lėšomis būtų neracionalu. Planuojama, kad, įgyvendinus šias nuostatas, priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičius padvigubėtų nuo dabartinio 40 proc. iki 80 proc.
Siekiant sukurti finansines paskatas valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybei gerinti, siūloma valstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo sistemą papildyti nauju elementu – finansavimu veiklos pažangai skatinti. Jis būtų skiriamas, atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir sudarytų iki 5 proc. bazinio finansavimo. Norint sumažinti pavienio studento įtaką studijų finansavimui, siūloma lėšas studijoms skaičiuoti pagal priėmimo metais užfiksuotą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Studijų laikotarpiu finansavimas išliktų nepakitęs, jei studentų „nubyrėjimas“ neviršytų 25 proc. Stabilesnis studijų finansavimas sudarytų prielaidas nuosekliau organizuoti veiklą, padidėtų lėšos, tenkančios vienam studentui. Šis pokytis leistų aukštosioms mokykloms pastangas sutelkti ne studentų skaičiui išsaugoti, bet studijų kokybei. Be to, tai sudarytų prielaidas, kad dėstytojų atlyginimas nesikeistų sumažėjus studentų skaičiui.
Šiuo metu aukštųjų mokyklų finansavimas priklauso nuo studentų skaičiaus. Pašalinus studentą, prarandamas ir jam skirtas finansavimas. Tai skatina aukštąsias mokyklas išlaikyti studentų skaičių studijų kokybės sąskaita.
Įstatymo projektui įgyvendinti 2020 m. reikėtų 6 mln. eurų. Reikiamos lėšos numatytos kitų metų valstybės biudžeto projekte. Vyriausybei pritarus dėl šių ir kitų Mokslo ir studijų įstatymo keitimų turės apsispręsti Seimas.
Signatarų ir vardinės stipendijos. Dvi dešimtys geriausių šalies abiturientų, pasirinkusių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, skatinami Signatarų stipendijomis. Dalis jų tenka būsimiems mokytojams, pasirinkusiems studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus kolegijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą dėl Signatarų stipendijų skyrimo.
Iš 20 Signatarų stipendijų 13 skiriama didžiausius konkursinius balus surinkusiems pirmakursiams, pasirinkusiems studijas universitetuose, 7 stipendijos – įstojusiems į kolegijas. Iš universitetų studentams paskirtų 13 stipendijų 6 gaus Vilniaus universiteto pirmakursiai, 3 paskirtos pasirinkusiems studijas Vytauto Didžiojo universitete, po vieną atiteks Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmakursiams.
Iš kolegijoms skirtų 7 stipendijų 4 atitenka Vilniaus kolegijos pirmakursiams, po vieną gaus šiemet įstojusieji į Kauno, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos ir Marijampolės kolegijas. Kandidatai stipendijoms atrenkami septynių studijų krypčių grupėse. Siekiant kelti mokytojo profesijos prestižą, daugiausia Signatarų stipendijų skiriama pasirinkusiems ugdymo mokslų studijas – 4. Menų, humanitarinių ir socialinių mokslų studentams atitenka 3, matematikos, informatikos ir fiziniams mokslams – 3, sveikatos ir veterinarijos mokslams – 2, žemės ūkio, gyvybės mokslų ir sporto studijoms – 3, inžinerijos ir technologijų mokslams – 3, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijoms – 2 Signatarų stipendijos.
Vyriausybė įsteigė Signatarų stipendijas 2018 m., siekdama pagerbti 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą ir paskatinti geriausius Lietuvos abiturientus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiemet Signatarų stipendijos skiriamos antrą kartą. Signatarų stipendijos dydis – 190 eurų kas mėnesį nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos.
Šalia Signatarų stipendijų geriausiems Lietuvos studentams nuo 1995 m. skiriamos vardinės Lietuvos Respublikos prezidentų stipendijos. Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko stipendijas kasmet gali gauti 30 Lietuvos universitetų ir kolegijų studentų. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus