Lietuvos mokslo taryba finansuos prestižiniuose Europos konkursuose pripažintus Lietuvos tyrėjų projektus. Vyksta paraiškų konkursas. Lietuvos mokslo taryba paskelbė antrą paraiškų konkursą finansuoti Lietuvos mokslininkų projektus, gavusius aukštus įvertinimus, bet dėl lėšų trūkumo nefinansuotus programos „Horizontas 2020“ paraiškų konkursuose. Į Marie Skłodowska Curie individualias stipendijas ir Europos mokslo tarybos (ERC) dotacijas 2016–2018 m. pretendavusiems tyrėjams iš Europos Sąjungos fondų investicijų numatyta skirti apie 4,1 mln. eurų.
Paraiškas gauti Marie Skłodowska Curie individualią stipendiją kasmet teikia iki 10 tūkst. tyrėjų iš viso pasaulio, stipendiją laimi ne daugiau kaip 14–15 proc. dalyvavusių konkurse. Trijuose ERC dotacijų konkursuose sulaukiama vidutiniškai 7 tūkst. paraiškų, iš jų apie 3 tūkst. paraiškų teikiama dėl dotacijos pradedantiesiems ir po maždaug 2 tūkst. – įsitvirtinantiems ir patyrusiems tyrėjams. Finansavimas skiriamas 11–13 proc. pretendentų.
„Svarbus kiekvienas aukštai įvertintas projektas, nes jis didina Lietuvos tyrėjų matomumą, demonstruoja mūsų mokslinių tyrimų potencialą, kloja pamatus naujoms partnerystėms. Kviečiame tyrėjus pasinaudoti galimybe įgyvendinti savo idėjas“, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas prof. Ričardas Rotomskis. Lietuvos mokslo tarybos paskelbtas konkursas yra skirtas tyrėjams, dalyvavusiems Marie Skłodowska Curie individualių stipendijų konkurse ir surinkusiems ne mažiau kaip 70 balų. Jame taip pat gali dalyvauti ERC dotacijų pradedantiesiems, įsitvirtinantiems arba patyrusiems tyrėjams siekę mokslininkai, kurių projektus ERC ekspertų komisija pripažino finansuotinais. Paraiškos individualių MTEP (H2020) projektų konkursui priimamos iki 2019 m. gruodžio 2 d. Konkurso sąlygos skelbiamos kvietime teikti paraiškas.
Programa finansuojama ES fondų investicijų ir valstybės biudžeto lėšomis pagal veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant individualius „Horizontas 2020“ MTEP projektus“. Koordinatorius – Lietuvos mokslo taryba. Daugiau informacijos: Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondo ES struktūrinės paramos moksliniams tyrimams vykdyti skyriaus vedėja Eglė Miltakienė (tel. 8 604 76394, e. p. ).
Priimtųjų į profesinio mokymo įstaigas skaičius padidėjo. Iš viso šiemet rudenį amato profesinio mokymo įstaigose mokytis pradės 18 233 moksleiviai. Pasibaigus rugsėjo 12 d. – spalio 1 d. vykusiam papildomam priėmimui, paaiškėjo rudens bendrojo priėmimo rezultatai. Per papildomą priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimti 268 moksleiviai, daugiausia jų įgis darbo rinkoje paklausias profesijas inžinerijos – 83, taip pat paslaugų asmenims srityse – 65.
Per pagrindinį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas šiemet priimta daugiau mokinių nei pernai: 2019 m. – 17 965, 2018 m. – 17 157. Daugiausia sutarčių sudaryta inžinerijos ir inžinerinių profesijų (4 227), paslaugų asmenims (3 472) bei architektūros ir statybos (2 111) švietimo sričių mokymo programose. Tarp stojančiųjų populiariausios buvo automobilių mechaniko, apdailininko, slaugytojo padėjėjo, paramediko, socialinio darbuotojo padėjėjo, kirpėjo, kosmetiko, masažuotojo specialybės.
Norintys mokytis profesinio mokymo įstaigose dar galės dalyvauti šiemet antrą kartą vyksiančiame žiemos priėmime, kuris prasidės lapkričio mėnesį. Į profesinio mokymo įstaigas gali stoti įgijusieji pagrindinį (po 10 klasės), vidurinį išsilavinimą (po 12 klasės), taip pat neturintieji pagrindinio išsilavinimo (po 9 klasės) – jį galima įgyti lygiagrečiai su profesija. Profesinių mokyklų moksleiviams mokamos stipendijos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 60 profesinio mokymo įstaigų. Jose amato mokosi apie 33 tūkst. mokinių. Visą informaciją apie bendrąjį priėmimą galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: .
Profesinis mokymas taps lankstesnis. Profesinio mokymo teikėjai galės lengviau diegti modulines programas. Atliepiant visų profesinio mokymo teikėjų ir verslo poreikį bei mažinant naštą verslui, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino Formaliojo profesinio mokymo programų atitikties sąrašą. Vadovaujantis šiuo sąrašu, visiems profesinio mokymo licencijų turėtojams, kurie vykdo jau anksčiau ekspertų pripažintas programas, bus papildomos licencijos, nebedubliuojant vykusio vertinimo. Tai leis greičiau pradėti teikti modulinio mokymo paslaugas. Norintys gauti papildytas licencijas turi kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
Profesinio mokymo organizavimas moduliniu principu sudaro sąlygas įgyti atskirų profesinių kompetencijų. Atsiranda galimybė kvalifikaciją įgyti nebūtinai mokantis visą programą nuosekliai, ją galima pasiekti dalimis, mokantis pagal atskirus modulius. Tai leidžia sparčiau įsilieti į darbo rinką, o vėliau, esant reikalui, sugrįžti į profesinio mokymo įstaigą mokytis naujų modulių ar įgyti visą kvalifikaciją.
Lietuva supažindino su savo pasiekimais mokslo ir inovacijų srityse. Rugsėjo 24–27 d. vizito Briuselyje metu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas ES mokslo politikos formuotojams pristatė Lietuvos mokslo pasiekimus ir mūsų mokslininkų indėlį sprendžiant aktualius nūdienos iššūkius. Rugsėjo 24–26 d. viceministras dalyvavo Briuselyje vykstančiame didžiausiame Europos Sąjungoje mokslui ir inovacijoms skirtame renginyje – Mokslinių tyrimų ir inovacijų dienose. Rugsėjo 24 d. vykusioje panelinėje diskusijoje viceministras kartu su kitų ES šalių atstovais aptarė mokslu grįstų įžvalgų – ateities scenarijų – vaidmenį formuojant tiek ES, tiek nacionalinę politiką mokslo ir inovacijų srityse bei galimybes jų rezultatyvesniam panaudojimui praktiniame įgyvendinimo procese.
Rugsėjo 26 d. Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras kartu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku, Kavli premijos laureatu prof. Virginijumi Šikšniu susitiko su Europos Parlamento ITRE ir ENVI komitetų nariais. Susitikimų metu aptartas prof. V. Šikšnio padarytas „genų žirklių“ atradimas, didžiausią dėmesį skiriant genų redagavimo klausimo reglamentavimo ES peržiūrėjimui, kuris leistų plėtoti ir praktiškai panaudoti reikšmingus mokslinių tyrimų rezultatus Europoje. Šis klausimas taip pat aptartas viceministro V. Razumo ir prof. V. Šikšnio susitikime su už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingu Europos komisaru Carlosu Moedasu.
Rugsėjo 27 d. vykusiame Konkurencingumo tarybos posėdyje viceministras pristatė Lietuvos poziciją dėl būsimos „Europos Horizonto“ programos sinergijų su kitomis ES programomis, akcentuodamas praktiškai įgyvendinamų ir administraciniu požiūriu „draugiškų“ sinergijų svarbą bei suderintų veiksmų tarp ES ir jos narių būtinybę. Viceministras taip pat pristatė Lietuvos poziciją dėl ilgalaikės tvaraus augimo strategijos, kuri pabrėžia holistinio ir integralaus požiūrio poreikį sprendžiant klimato kaitos, technologijų plėtros ir kitus europiniu ir globaliu mastu aktualius klausimus bei akcentuojant mokslinių tyrimų bei mokslu grįstų inovacijų svarbą.
Ukrainiečiams, atvykusiems iš karo zonos, finansuojamos studijos Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą dėl paramos teikimo 4 asmenų iš Ukrainos karo zonos pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą tvarką, paramą studijų kainai padengti kasmet gali gauti iki 15-os studentų ukrainiečių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje. Nuo karo nukentėję vaikai iš Ukrainos mokytis Lietuvoje priimami nuo 2014 m. pagal Vyriausybės nutarimą dėl lėšų skyrimo ir humanitarinės pagalbos suteikimo Ukrainai. Kasmet į Vilniaus lietuvių namus atvažiuoja mokytis po 15 mokinių iš Luhansko ir Donecko sričių karo zonos. Lietuva finansuoja šių vaikų mokymo ir apgyvendinimo išlaidas. 2014–2019 m. Vilniaus lietuvių namuose mokėsi 5 mokinių klasės. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus