Pristatytas 2020 metų valstybės biudžeto projektas. Projektu siūloma patvirtinti daugiau nei 11,545 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamas ir apie 12,650 mlrd. eurų išlaidas išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas beveik 1,105 mlrd. eurų). Numatoma, kad pridėtinės vertės mokestis kitais metais šalies biudžetą papildys beveik 4,149 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 1,969 mlrd. eurų, pelno mokestis – per 843,5 mln. eurų. Tikimasi surinkti per 1,631 mlrd. eurų akcizų mokesčio (iš jų 50,326 mln. eurų transporto priemonių mokesčio ir 6,744 mln. mokesčio už aplinkos teršimą) ir 11 mln. eurų nekilnojamojo turto mokesčio. 2020 m. biudžete numatytas 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius. Numatoma, kad 2020 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,7 mlrd. eurų.
Finansų ministerijos duomenimis, 2019 m. didžiausią biudžeto dalį siūloma skirti socialinės apsaugos sričiai – 6,190 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,303 mlrd. eurų, švietimui – 1,568 mlrd. eurų, gynybai – 1,107 mlrd. eurų. 2020 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudarys beveik 1,887 mlrd. eurų, iš jų 7 862 tūkst. eurų – 2018 metų įsiskolinimui padengti. Projektu siūloma nustatyti šias gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), reikalingas prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti: Vilniaus miesto savivaldybei – 60,29 proc.; Kauno miesto savivaldybei – 86,15 proc.; Klaipėdos miesto savivaldybei – 97,37 proc.; Neringos savivaldybei – 23,81 proc.; Palangos miesto savivaldybei – 98,22 proc.; Kauno rajono savivaldybei – 82,10 proc.; Klaipėdos rajono savivaldybei – 52,73 proc.; Trakų rajono savivaldybei – 97,98 proc.; Vilniaus rajono savivaldybei – 84,26 proc.; visoms kitoms savivaldybėms – 100 proc. „Savivaldybės pajus didesnį finansinį savarankiškumą, nes bendros savivaldybių biudžeto pajamos išaugs 352 mln. eurų (beveik 12 proc.). Taip pat yra numatomos lankstesnės skolinimosi galimybės iki 10 proc. nuo konkrečios savivaldybės pajamų“, – sakė ministras.
Šimtai mokyklų – be vadovų. Tai aštrus signalas, kad direktorių atrankos tvarka prasilenkia su tikrove, ir šią problemą reikia spręsti nedelsiant, teigia Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas. Pasak socialdemokrato, susiklosčiusi situacija – kritinė: savivaldybių duomenimis, iki spalio 1 d. buvo paskelbti 159 konkursai eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, tačiau pavyko išrinkti 60 įstaigų direktorius. Beveik 100 konkursų sužlugo. „Kai kur net neatsiranda norinčių kandidatuoti į mokyklos direktorius. Atsakomybė – didžiulė, ypač po etatinio apmokėjimo įvedimo, o kandidato kompetencijų vertinimo kriterijai – labai sudėtingi. Ką reiškia mokyklai dirbti be nuolatinio vadovo? Nukenčia viso darbo organizavimas, sudėtinga ir mokytojams, krenta mokinių mokslo kokybė. Valdantieji turi nedelsdami taisyti situaciją: peržiūrėti atrankos kriterijus, įvertinti direktorių atsakomybių ir savarankiškumo ribas“, – teigia J. Sabatauskas. Politikas laikosi nuomonės, kad kelerius metus tebesitęsiantys valdančiųjų ir švietimo bendruomenės nesutarimai artėja prie kritinės ribos. J. Sabatausko žodžiais, „valdantieji jau ne kartą apgavo švietimo bendruomenę“. Praėjusių metų žiemą maždaug mėnesį streikavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai. Streiko metu atsistatydino tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė. Apie streikus švietimo bendruomenės atstovai užsimena ir šiemet: apie planuojamą streiką jau paskelbė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.
Ar ekologinė katastrofa Alytuje kilo dėl nusikalstamo aplaidumo? Seimo narys, socialinių mokslų daktaras Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros atsakingų pareigūnų ir vadovų veiklos bei galimo aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo, galėjusio sąlygoti ekologinę katastrofą Alytaus regione. Esant nusikalstamos veikos požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso 229 ir 270 straipsniuose, ministerija turi nedelsdama kreiptis į Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą.
Viešojoje erdvėje teigiama, kad padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“ savininkas yra patvirtinęs, jog sandėliuose buvo laikoma 1800 naudotų padangų ir anksčiau taip pat yra kilę gaisrų. Įmonė turi taršos leidimą, leidžiantį tvarkyti iki 2 tūkst. tonų naudotų padangų. Preliminariais duomenimis, visa ši maksimali kvota galėjo būti išnaudota. „Todėl svarbu ne tik išsiaiškinti šio gaisro priežastis, bet ir ištirti ilgalaikius procesus, lėmusius tokią nelaimę ir jos pasekmes. Reikia įvertinti, ar tiesa, kad, nors per pastaruosius dvejus metus įmonėje buvo nustatyti bent keli pažeidimai, susiję su atliekų tvarkymu, įmonei „Ekologistika“ pratęstas taršos leidimas ir leista padidinti tvarkomų atliekų kiekius“, – sakė šeštadienį nelaimės vietoje apsilankęs Seimo narys L. Kasčiūnas.
Spalio 16 d. naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kv. metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės. Alytuje ir Alytaus rajone dėl didelio oro užterštumo pavojingomis medžiagomis, kurios gali netgi sukelti vėžį, paskelbta ekstremali situacija. Kai kuriose vietovėse kietųjų dalelių koncentracija trigubai viršija leistiną normą. Išankstiniais skaičiavimais, gaisro padaryta žala gamtai gali siekti daugiau nei 5 mln. eurų.
Seimas nepritarė prof. dr. Viktoro Pranckiečio atleidimui iš Seimo Pirmininko pareigų. Seimas slaptu balsavimu nepritarė Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimui iš einamų pareigų. Slapto balsavimo metu išduota biuletenių – 79, rasta biuletenių – 79. Galiojančių – 68, negaliojančių – 11. Už nutarimą „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ balsavo 63, prieš buvo 5. Seimo statuto 218 straipsnyje įtvirtinta, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Pagal Statuto 217 straipsnį, Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.
Nepritarta siūlymui didinti teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientus. Įstatymo projektu buvo siūloma nuo kitų metų Konstitucinio Teismo pirmininko, Konstitucinio Teismo teisėjų ir bendrosios kompetencijos bei specializuotų teismų teisėjų atlyginimų ir pareiginių algų koeficientus vidutiniškai didinti 13 proc. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, priėmus pakeitimus, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimas būtų padidėjęs 836 eurais, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga būtų padidėjusi nuo 446 iki 562 eurų, apylinkių teismų teisėjų – nuo 435 iki 494 eurų. Apylinkių teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ir teisėjų pareiginių algų dydžius taip pat buvo siūloma padidinti vidutiniškai 13 proc., kad apylinkių ir apygardų teismų teisėjų atlyginimo skirtumas būtų 3 pareiginės algos koeficientai, kaip buvo iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusiame įstatyme. Projektas atmestas.
Atmestas siūlymas didinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Seimas nusprendė atmesti naujos redakcijos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma padidinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Įstatymo projektu buvo siūloma valstybės politikų pareiginės algos koeficientus didinti 13 proc. Savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginių algų dydžius buvo numatoma suskirstyti pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių vietoj buvusių dviejų grupių į 5 grupes. Taip pat buvo siūloma savivaldybių merams ir jų pavaduotojams pareigines algas padidinti pagal šiuos kriterijus: jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas – 5 proc., jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija – 4 proc. Valstybės kontrolieriaus ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientus buvo siūloma nustatyti 10 proc. didesnius nei Vyriausybės ar Seimo kanclerių pareiginės algos dydžiai, atsižvelgiant į šių valstybės pareigūnų vykdomų funkcijų svarbą. Vyriausybės atstovų įstaigos vadovo pareiginės algos dydį buvo numatoma prilyginti mero, kurio savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų, pareiginės algos dydžiui, Vyriausybės atstovui nustatyti 10 proc. mažesnį pareiginės algos dydį už Vyriausybės atstovų įstaigos vadovo pareiginės algos dydį. Projektui po pateikimo pritarė 12, prieš balsavo 41, susilaikė 33 Seimo nariai. Alternatyvaus balsavimo metu projektas atmestas.