Seimo rinkimai pavasarį – nacionalinio saugumo klausimas. Iniciatyva surengti pirmalaikius Seimo rinkimus sulaukia vis platesnio palaikymo. Vis daugiau piliečių ir politikų supranta, kad kitos išeities nebėra, nes Seimas įtrauktas į ambicijų karus, o valstybė tapo politinių žaidimų įkaite. Lietuvos politinė tikrovė verčia pamiršti bet kokias reformas ir veda prie pasyvaus vegetavimo, laukiant eilinių rinkimų. Nelaimė Alytuje parodė, kad valdančiųjų suirutė iš Seimo jau persikėlė ir į Vyriausybę. Liberalų sąjūdis primena, kad rinkimų datos pakeitimas buvo ir valdančiųjų programoje.
Liberalų lyderės teigimu, idėja Seimo rinkimus iš rudens perkelti į pavasarį yra logiška ir pagrįsta, nes pagal dabar galiojančią tvarką rudenį išrinktas naujasis Seimas privalo paskubomis taisyti ankstesnės valdžios parengtą biudžeto projektą ir vos per mėnesį pateikti naują. Tokia įstatymu užprogramuota skuba lemia klaidas ir dažnai tampa žmonių nusivylimo priežastimi. Jei Seimas būtų perrenkamas pavasarį, politikai svarbiausiam metų dokumentui parengti turėtų bent pusę metų.
„Taip jau sutapo, kad paramą idėjai Seimo rinkimus perkelti į pavasarį buvo išreiškusi ir kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Dabar kaip tik puiki proga ir valdantiesiems prisiminti savo rinkimų pažadus bei palaikyti pirmalaikių rinkimų iniciatyvą. Pagalvokime, ar galime sau leisti prabangą tuščiai praleisti dar metus, kai skirtingose pasaulio vietose vis garsiau kalbama apie artėjančius išbandymus – ekonominius, finansinius, geopolitinius, ekologinius“, – pabrėžia Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pradeda dirbti naujoji Lietuvos švietimo taryba. 2019 m. spalio 16 d. pradėjo dirbti naujoji Lietuvos švietimo taryba (LŠT). Pirmajame posėdyje jos nariai išrinko pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininke tapo Vilniaus universiteto profesorė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Jos pavaduotoja išrinkta Rūta Krasauskienė – Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė.
„Lietuvos švietimo taryba yra visuomenės balsas ir jis turi būti plačiai girdimas. Taryba turi ne tik išsakyti poziciją dėl švietimo politikos pokyčių, bet kartu būti ir pokyčių iniciatorė“, – apie LŠT viziją kalbėjo dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
LŠT nustatė savo darbo organizavimo principus. Tarybos nariai sutarė aktyviai dalyvauti formuojant švietimo politiką. Antrasis posėdis įvyko lapkričio 4 d. Seime. Buvo aptarti siūlymai nacionaliniam susitarimui dėl švietimo ir formuojamai Nacionalinės pažangos programai, taip pat nustatytos būsimų metų veiklos gairės.
LŠT yra visuomeninė taryba, užtikrinanti visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant sprendimus. Tarybos kadencija – ketveri metai. Į LŠT savo atstovus skiria visuomeninės organizacijos, švietimo įstaigas vienijančios asociacijos, tėvų, mokinių ir profesinių sąjungų atstovai, darbdavių asociacijos, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei švietimo, mokslo ir sporto ministras. LŠT nariai dirba savanoriškais pagrindais. Tarybą aptarnauja Seimo kanceliarija.
Laukiniai žvėrys priklauso valstybei. Jų padaryta žala – taip pat. Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo bandoma ištaisyti įstatymo spragas ir laukinių gyvūnų padarytą žalą eismo įvykių metu perkelti ne per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims, bet valstybei, kuriai išimtine teise priklauso laukiniai gyvūnai.
Šiuo metu nei Administracinių nusižengimų kodekse, nei kituose įstatymuose nėra numatyta konkrečių nuobaudų už laukinio gyvūno partrenkimą, tačiau vairuotojams dažnai skiriamos baudos, nors laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė. Įvykus eismo įvykiui tose vietose, kuriose yra kelio ženklas, įspėjantis apie galimą laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią, vairuotojas „lieka kaltas“. Jis net gauna baudą ir, jei transporto priemonė neapdrausta KASKO draudimu, turi pats rūpintis savo automobilio remontu. Tačiau laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė, todėl būtina užtikrinti saugumą keliuose. Įvykus tokiam eismo įvykiui, kaltė turi tekti ne vairuotojui, bet valstybės institucijoms, kurios neužtikrino eismo saugumo. Iki šiol, ieškant teisybės teisme, visa įrodinėjimo našta perkeliama vairuotojui, nors susidūrimas su laukiniu žvėrimi yra nenuspėjamas ir sunkiai išvengiamas.
Tiek specialistai, tiek ir oficiali statistika sako, kad automobilių susidūrimų su laukiniais žvėrimis skaičius didėja. Pavyzdžiui, 2014 m. tokių įvykių buvo užfiksuota vos per 2000. 2018 m. buvo jau 4041 ir juose sužaloti 48 asmenys, 1 žuvo. Iki 2019 m. spalio pabaigos laukiniai žvėrys sukėlė jau 3870 eismo įvykių, kurių metu sužeisti 32 asmenys, 1 žuvo. Galima daryti prielaidą, kad valstybė nededa pakankamai pastangų, norėdama užkardyti tokius eismo įvykius. Todėl įregistruotu įstatymo projektu siūloma, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padarytą žalą privalo atlyginti valstybė.